
na smurkos aprasytas variantas tai jau cia ne tik anyta, cia ir sunelis molio motiejukas, jeigu del buto seima savo aukoja.......gal ta velnio boba gyvens simta metu, ir kur ji des ta buta, jeigu sunus tvirta nuomone pareikstu jai tektu pasispardzius vis tik nusileisti

QUOTE (Saga @ 2004 10 15, 09:04) |
na smurkos aprasytas variantas tai jau cia ne tik anyta, cia ir sunelis molio motiejukas, jeigu del buto seima savo aukoja....... |
O kas ta suneli molio motiejuku padare? Gi ta pati motule, kuri pastebejo, kad biologinis laikrodukas baigia nutikseti, o ji nei vyro, nei vaiku neturi, tad nusprende bent jau vaikeli pasigaminti ir ji tarsi koki daikta auginti. Suzalojo jinai ir ta savo sunu, jei jis ir zodi pries motulei bijo pasakyti.
QUOTE (ringa @ 2004 10 15, 08:56) |
Ir reta anyta norėtų sūnaus šeimai pakenkti, dažniausiai ji tenori padėti, patarti. Gyvenimiškos patirties juk daugiau turi. |
vienas is tu retu variantu pas mane



Smurka, pagal tai, kaip kategoriškai išdėstei savo namuonę, įtariu, kad ir tavo marčiai kada nors gali būti ne pyragai
Nors aišku, energingos močiutės gal ir geras dalykas.
Tikrai sutinku, kad kūdikiui įbruktas neaiškus mėsgalis -- ne pats baisiausias dalykas. Bet į tokio titulą ir nepretendavau, tik papasakojau, kad mane tai nervina.

Tikrai sutinku, kad kūdikiui įbruktas neaiškus mėsgalis -- ne pats baisiausias dalykas. Bet į tokio titulą ir nepretendavau, tik papasakojau, kad mane tai nervina.
gyventi su anyta tikrai nenoreciau:)o siaip kad bloga nepasakyciau.draugiska su manim.na dar konfliktu neturejau

Smurka,tai juk pas tave nėra problemų su uošvienėm,bo su jom nebendrauji
Vina jau baigės ( tipo pirmo vyro),o kita už kelių šimtų kilų. Va ir sprendimo būdas.
Reikia uošvienę į kokį tolimesnį užkampį nugrūsti. Kartu su uošviu,žinoma
Tik va kaip tai padaryti???
O mano anyta tokia artistė. Kol aš supratau,kad ji viską vaidina ( silpną sveikatą,ašaras,rūpestį,meilę) ne vieni metai praėjo. Nu ir žmogus. Ir žaviuosi ir šlykštu su ja bendrauti,nes jau nebetikiu nei viena jos emocija.

Reikia uošvienę į kokį tolimesnį užkampį nugrūsti. Kartu su uošviu,žinoma

O mano anyta tokia artistė. Kol aš supratau,kad ji viską vaidina ( silpną sveikatą,ašaras,rūpestį,meilę) ne vieni metai praėjo. Nu ir žmogus. Ir žaviuosi ir šlykštu su ja bendrauti,nes jau nebetikiu nei viena jos emocija.
na,mano anyta lyg ir ne velnio pramanyta.aisku,man,augusiai kitokioj seimoj su kitokiom tradicijom,pas juos daug kas keistai ar net nepriimtina atrodo,bet ka padarysi.bet iki siol gerbiu ja uz jos reakcija i zinia,kad taps mociute.o ir paskui vis sake,kad greiciau keltumemes atskirai gyvent,nes su tevais gyvenimo nebus.ir dabar i musu santykius lyg ir nesikisa(bent jau as to nesuzinau),anuke labai myli,kartais tiek labai,kad niekas nebesvarbu,nes musu auklejimo principai...bet mociute-juk pykt amzinai negali.o pasiburnot kartais reikia.kad ir forume-tada atlegsti ir su anyta geriau elgies.tai kas,kad tos problemos kartais hiperbolizuotos.bet paskui gyvenimas sviesesnis atrodo

QUOTE (rudaake @ 2004 10 15, 12:30) |
gyventi su anyta tikrai nenoreciau:)o siaip kad bloga nepasakyciau.draugiska su manim.na dar konfliktu neturejau ![]() |
o cia kuri?...to kuriam aistra jauti, ar to kuriam aistros ir meiles nebejauti?


Skaitydama sia tema, tiesiog verdu visa. Pradedu galvoti apie savo anyta. Tais retais kartais (anksciau buvo dazni kartai), kai mes nuvaziuojame pas ja (gyvena netoli, kitame mieste) atrodo baisiai mylinti savo sunu ir anuke mociute, zinoma ne mane. Ji net neslepia. Jei as ka draudziu vaikui daryti, tai ji vis tiek parodo vaikui ir pabrezia, kad va tavo mama neleidzia (persikreipusiu veidu, laiminga, kad vaikui parodo bloga mamos puse). Galeciau daug rasyti, cia vieno vakaro neuztektu, kad surasyciau viska, kiek mums per keturis metus teko isgyventi. Nors norisi issilieti. Kai gime musu vaikas, ji pas mus apsilankydavo danzniau, plesdavo is ranku ta vaikiuka. Nesiodavo staciom, priglaudusi ant peties, tai man plaukai piestu stojosi. Ir nebandyk jai ka paaiskinti, ji juk geriau zino. Tai kai iseidavo vaikiukas dar ilgai budavo raudonais zandukais. O kai viena karta teko skalbti ta megztini, su kuriuo tada pas maziuka dazniausiai ateidavo, tai mane istiko sokas. Skalbiau rankomis vonioje, nes mocherinis buvo. Tai kai suslapinau pasileido visi klaikiausi kvapai kokie gali buti, o purvo tai per keturis mirkymus ir trynimus neiskalbiau, galop imeciau i skalbianke. Ir tai galeciau dar ilgai, kad ir kai ji mano vyra vadina "sunyti", ir vardu "-yti", arba varda jo ant tiek sumazybina, kad net nepasakytum, jog cia suauges vyras, as negaliu klausytis. O gimtadieniu neatsimena nei vyro, nei musu vaiko, o apie savo as net nekalbu. Karta uztaike ateiti vakare, per mano gimtadieni. Pakvietem arbatos. Pamate torta ir juokiasi, o ka Jus cia svenciat. Sakom mano gimtadieni, o sau ramiausiai suvalge ta tortuka, isgere arbatele ir isejo, net nepaspaude rankos, net nesistenge suvaidinti, kad kaip gaila, kad neatsimine ir nenupirko kokios gelytes. Ji net nepriejo!!! Kodel musu mamos taip nesielgia. Kodel mamytes atsimena ir anukeliu gimtadienius ir dukru ir zentu ir netgi uosviu. Kodel? Kodel musu vaikai mieliau bendrauja su musu mamytemis (turbut tik dazniausiai, neisizeiskite, cia tik mano nuomone). Bet mes niekada nesigincijame, nesipykstame, ji sneka tiek kiek ji nori, o as tik tiek kiek butinai reikia. Abi suvokiame savo jausmus viena kitai.
QUOTE (merepopins @ 2004 10 15, 11:16) |
Smurka, pagal tai, kaip kategoriškai išdėstei savo namuonę, įtariu, kad ir tavo marčiai kada nors gali būti ne pyragai ![]() Tikrai sutinku, kad kūdikiui įbruktas neaiškus mėsgalis -- ne pats baisiausias dalykas. Bet į tokio titulą ir nepretendavau, tik papasakojau, kad mane tai nervina. |
N, as savo marciai is paskos tikrai neketinu vaiksioti ir i savo sunaus seimynini gyvenima taip pat neketinu kistis. Su anukais pageidauciau bendrauti ir manau, kad man tokia teise tures priklausyti.
O is tavo aprasymo susidariau vaizdeli, kad turi pacia normaliausia anyta ir nesupratau, ko tu is jos nori. Tiesiog susidare ispudis, kad tave erzina menkniekiai
QUOTE (Taika @ 2004 10 15, 13:02) |
Kodel musu mamos taip nesielgia. Kodel mamytes atsimena ir anukeliu gimtadienius ir dukru ir zentu ir netgi uosviu. Kodel? Kodel musu vaikai mieliau bendrauja su musu mamytemis. |
As manau, kad vaikai jaucia musu jausmus. Musiske visas naujienas visada turi skubiai ispasakoti mano mamai - plepa telefonu vos ne valanda. O anytai skambina geriausiu atveju karta per menesi-du. Ir tai, tik po ilgu ikalbinejimu. Del gimtadieniu - mano mama pries pora dienu atveze dideli fikusa vazone, sako, uz savaites tavo anytos gimtadienis, galesit nuvezti dovanu. Ir as tik tada prisiminiau

Ir siaip - kad su zmogum galeciau normaliai bendrauti, visu pirma ji turiu gerbti. O vos tik pamatau savo anyta, negaliu: man ji tikra, atsiprasant, vista. Ir pagal isvaizda, ir pagal elgesi, ir pagal charakteri.
Taika maniškį vyra jo motina irgi vadina SUNYTI
O dar juokingiausia,kad ji vasina jaunesniojo mylymojo sūnelio vardu
Matomai yra tokių žmonių ir tu nieko nepadarysi. Kaip jiems dar normalūs vaikai išauga,tai velnias žino
Matomai,dėl to,kad tos anytos jų nei neaugino
( bent jau maniškio vyro)


Matomai yra tokių žmonių ir tu nieko nepadarysi. Kaip jiems dar normalūs vaikai išauga,tai velnias žino

