Vilmuke, tu esi teisi visais tau iskilusiais klausimais

Seniau mano Leja buvo tokia tik i mama isikibus, o jau vakar ir pati viena pabudavo ir atrakciju susimastydavo

O va siandien nuvarem papietaut i kaboka, tai jei anksciau Leja ramiai sesdedavo, tai siandien tiek snekino gretima staliuka, eme slepyniu su tais zmonem zaist, paskui nuropojo kazin kur ir zviege is laimes, kad as ja gaudau, nu zodziu sunku buvo pavalgyt
O ten kur ENIGMA, tai tikrai purvina Leja miega

As net pati nepastebejau, kad ji ten matosi. Tik ji ne ant zemes, o ant tokio bortelio paguldyta
Tinuli, kostiumo nesiuvau, sese dave
Ir aciu visoms kurios mus aplanko ir graziu zodziu nepagaili