Įmetu keletą video iš jau aprašytų dienų:
https://www.youtube....1Z&index=4&t=0s
https://www.youtube....a1PLl1Z&index=2
https://www.youtube....a1PLl1Z&index=1
https://www.youtube....a1PLl1Z&index=4
https://www.youtube....a1PLl1Z&index=6
https://www.youtube....a1PLl1Z&index=8
https://www.youtube....a1PLl1Z&index=9
VI-oji diena. Gruodžio 5-a.
Šiandienai turim suplanuotą pakankamai tolimą labai turiningą išvyką.
Todėl pirmiausia rūpinamės sočiais pusryčiais: kiaušinienė, sumuštinia su avokadom ir, aišku, prašinėtojas (meilybių meilybė).
Rengiamės šiltai ir kraustomės į automobilį.
Pajudam, už kelių kvartalų sustojam prie parduotuvės pagraužtukų. Kartojasi vakarykštė situacija, tik šį kartą variantas palengvintas. Gidas gerai pažįsta parduotuvės vyr. vadybininką, ir jis be problemų priima dolerius.
Pirmą dienos pusę praleisim 35 km nuo Bulowayo nutolusiame Matobo Nacionaliniam Parke.
Matobo (tariama Matopos) - pats seniausias Zimbabvės Nacionalinis parkas, į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas 2003-iaisiais. Parkas dar žinomas kaip Matobo kalvos - didžiuliai netaisyklingų formų granito luitai prieš maždaug 2000 milijonų metų išstumti į žemės paviršių. Išvertus iš vietinės etnografinės grupės ndebele kalbos pavadinimas reiškia "Plikos galvos".
Matobo kalvos užima apie 3100 km2 plotą, Nacionalinio parko teritorija 424 km2. Parke didžiulė floros ir faunos įvairovė: virš 200 rūšių medžių, virš 100 rūšių žolių, čia veisiasi 175 rūšių paukščiai, 88 rūšių žinduoliai, 39 rūšių gyvatęs ir 16 rūšių žuvys.
Įvažiavimą į parką saugo reindžeriai.
Mūsų priešpietinis tikslas - šiame Nacionaliniam parke saugomi raganosiai.
Pirmiausia klausomės labai liūdno pasakojimo apie tai, kaip šie nuostabūs gyvūnai yra brakonierių naikinami visame pasaulyje siekiant patenkinti Azijos (ypatingai Vietnamo ir Kinijos) juodosios rinkos poreikius. Ten yra tikima, jog sumaltas raganosio ragas yra puikus afrodiziakas, tai pat gydo pagirias ir netgi vėžį. Šiaip jau raganosio ragas yra tiesiog paprasčiausias nagas (skirtingai nei dramblio iltis, kuri yra dantis), bet tikėjimas jo magiškomis savybėmis yra tiesiog mirtina jėga. Tokia mirtina, kad iš prieš šimtmetį buvusios daugiau nei 100,000 raganosių populiacijos dabar belikę vos 30 procentų, o kai kurios rūšys jau praktiškai visiškai išnykę (pvz. Sumatros raganosių belikę dvi patelės, taigi, joms savo amžių nugyvenus ši rūšis liks tik filmuose ir knygose....). Mūsų gidas sako, kad realiai raganosių yra dar mažiau, nei oficialiai skelbiama, ir prognozuoja, kad per artimiausius 5-10 metų laisvėje jų visiškai nebeliks...
Jauno baltojo raganosio kaukolė, su kulkos skyle kaktoj...
Ta pati iš kitos pusės:
O čia juodasis raganosis. Šitas turėjo laimę nugyventi ilgą ir gražų gyvenimą, kuris pasibaigė natūralia mirtimi.
Čia, Matobo, gyvena tirk juodieji, tiek baltieji raganosiai. Pavadinimai klaidinantys, nes iš tikro raganosių spalva neiskiria. Pirmieji europiečiai čia buvo olandai, kurie išskyrė raganosius plačiu snukiu, tinkamu pešti žolę (juodieji raganosiai skiriasi siauresniu žandikauliu ir kablio pavidalo burna, leidžiančia jiems skabyti krūmynus) vadindami juos "weid". Vėliau atvykę anglakalbiai tai suprato kaip "white".
Važiuojam į parko gilumą, čia išlipam iš automobilio ir traukiam raganosių ieškoti pėsčiomis.
Ir į augaliukus dėmesį atkreipiu.
Sutinkam vieną iš parko reidžerių. Jie čia ginkluoti ir turi leidimą brakonierius nušauti net neįspėję (palyginimui, Pietų Afrikoje į brakonerius leidžiama šauti tik tuomet, jei jie šauna pirmi. Bet jie to niekada nedaro, nes baudos už brakonieriavimą ten tiesiog juokingos. Už nušautą raganosį jie susimoka 75 USD baudą ir iš teismo salės iškeliauja laisvi. Kai tuo tarpu už 1kg raganosio rago jie gauna apie 10,000USD, o Vietname ir Kinijoj kaina išauga iki 65,000USD/kg).
Ilgą laiką raganosiai buvo bandomi apsaugoti jiems nupjaunant ragus, tačiau tai nepasiteisino. Nupjovus išorėje esantį ragą jo dar geras kilogramas lieka po oda, todėl net ir beragį raganosį brakonieriai nušauna ir tiesiog nupjauna jiems vos ne pusę snukio. Toks atvejis buvo net zoologijos sode. Berods Paryžiaus.
Šiuo metu pasaulyje yra sukaupta keliasdešimt tonų raganosio ragų - tiek nupjautų saugomiems, tiek nustipusiems, tiek atimti iš brakonierių. Yra siūlymas visus šitus sukauptus ragus paleisti į rinką - pasiūla viršytų paklausą, tai reiškia, kad kainos kristų, ir brakonieriauti paprasčiausiai neapsimokėtų. O gautus pinigus galima būtų panaudoti likusių raganosių apsaugai ir veisimui. Deja, yra balsuojančių prieš.
Parke patruliuojantis ginkuotas reindžeris:
Jis gidui praneša, kurlink raganosiai nuėjo. Reikės dar iki jų pavažiuoti, bet kad jau esam čia, tai lipam į vieną iš granito riedulių kalvų pasigrožėti vaizdu iš aukščiau.
Čia spygliuoti brūzgynai.
O čia augalas, kurį vietiniai naudoja pašiūrėms dengti. Jų lapai sukimba vienas su kitu ir jais galima nuo lietaus ar saulės apsaugoti visai nemažą plotą.
Kopdami viršun aptinkam antilopės žandikaulį:
Vaizdas jau nuo viršaus:
O štai ir antilopė gnu.
Dar viena:
O va ir visą grupę jų užmatom:
Sėdžiu aukštai, toli matau 
Nusileidę žemyn traukiam automobilio link.
Spygliai kabinasi už rūbų.
Kaip gerai, kad sugalvojau sūnaus karinę aprangą pasiimti. Medžiaga saugo nuo visko. Jei ne ji, tai išakėtom šlaunim būčiau grįžus.
Važiuojam reindžerio nurodyta kryptim. Kiek pavažiavę vėl išlipam ir einam. Tuoj turėtume pamatyti baltuosius raganosius. Jie mažiau agresyvūs, nei juodieji. Paradoksas, nes baltieji sužaloja daugiau žmonių. Ir taip įvyksta dėl to, kad prisiklausę apie juodųjų piktumą, baltųjų jie tiesiog nesisaugo manydami, kad šitie tai jau geri.
Iškalusom instrukcijas kaip elgtis, jei raganosis visas piktas atbėga į mus. Ogi ... stovėti ir nejudėti iki paskutinės akimirkos, ir tik jam visiškai prisiartinus staigiai šokti į šalį. Mat jie dideli ir sunkūs, todėl įsibėgėję negali staigiai pakeisti judėjimo krypties. Be to, jie dar ir labai prastai mato, todėl labiausiai tikėtina, kad jie pabėgės žmogaus link kelis metrus, bet, jam nejudant, tuoj pat pames iš akių ir sustos dairytis, kurgi jis pasidėjo. Jei žmogus nejudės, jis liks paprasčiausia nepastebėtas.
Einam paskui gidą lėtai, nekeldami triukšmo, nes raganosiai, nors ir galingi bei pavojingi, yra labai kuklūs, ir pirmiausia stangiasi išvengti susidūrimo su nepažįstamais judančiais ir triukšmą keliančiais objektais.
Va, pirmas!
Čia jų ir daugiau 
