Gyventi reikia į priekį.

O tai dabar tipo nebesielgia? Tik tiek, kad tai nevyksta visiems ant akių ir dabar yra galimybė nuo kiekvieno, su kuriuo sugula, vaikų negimdyt. O daugiau

Šiaip visa bėda tose teorijose "kas kaltas" arba "kaip galėtų būti" yra kiek jos pagrįstos realiais tyrimais, o kiek kažkieno spėjimais ir prielaidomis kaip galėtų būti, jeigu būtų tam, kad keliama teorija skambėtų įtikinamiau. Aišku, turbūt nenuneigsim, kad žmogus įkišęs abi kojas ir rankas į natūralios atrankos procesus. Nu bet gal čia gerai visumoj? Nežinau ar kažkam atrodo blogai, kad visuomenėje turim tų siplnesnių kažkuriuo kampu žmonių, kurie natūralios atrankos procesuose nebūtų gimę arba neišgyventų...

pala maniau, kad poligamija tai ir kai moterys turi santykių su keliais vyrais, ir kai vyrai? Kodėl priskiri tik vyrams poligamijos sąvoką?

Taip, būna ir dabar, bet pateikiama kaip nenormalumas, nukrypimas nuo "normos", kurią patys žmonės sugalvojo ir įteigė.
Na, monogamijos spėjimais lygiai tiek pat galima abejoti, bet per daug kyla klausimų, kad užkamšyti visas skyles šia viena teorija.
O kodėl gerai turėti silpnesnių?
Rašiau, kad vaisingumas mažėja, kai silpnesni išlieka, bet gal čia irgi sprendimas, juk turime per daug žmonių pasaulyje.
Papildyta:

Gal netiksliai išsireiškiau. Poligamija yra VIENO vyro (arba moters) santykiai su DAUG priešingos lyties atstovų. O kai DAUG vyrų su DAUG moterų santykiauja, tai jau nepriskiriama poligamijai

Gal netiksliai išsireiškiau. Poligamija yra VIENO vyro (arba moters) santykiai su DAUG priešingos lyties atstovų. O kai DAUG vyrų su DAUG moterų santykiauja, tai jau nepriskiriama poligamijai

Radau tokį paaiškinimą:

There are generally assumed to be three forms of polygamy: polygyny, polyandry and group marriage.

• Polygyny is when a man has multiple wives.
• Polyandry is when a woman has multiple husbands
• Group marriage is a bit of a free for all where the family unit consists of a mish-mash of spouses from both sexes

Kaip suprantu, poligamija apima visa tai ir dar daugiau, nes čia rašoma tik apie tuos individus, kurie susiję vienokia ar kitokia santuoka. O nesantuokiniam variantui, manyčiau, labiausiai tiktų zoologinės poligamijos apibrėžimas:

"a pattern of mating in which an animal has more than one mate". Jei animal keičiam į individual, viskas stoja į savo vietas - t.y. bet kas su bet kuo, ir su daug.

Nu nes taip daugumai patogiau Kam nepatinka, gyvena kaip nori

O kokie yra monogamijos spėjimai? Apart to, kas jau minėta - kad paveldėjimo reikalai aiškūs ir vyrai žino kieno vaikus augina.

Dėl siplnesnių man tai yra vienas iš būtent žmonėms ir žmonijai būdingų bruožų. Tas požiūris, kad kiekvienas vertas gyventi. Net ir tie netobuli, net ir ne "alfa". Žmonės, skirtingai nuo kitų gyvybės formų, saugo silpnesnius visuomenės narius ir man tai yra žavu. Taip, tame galima matyti neigiamų dalykų (kažkokio bendro genetinio fondo gal silpnėjimą įžvelgti ar dar ką), bet alternatyva būtų kokia - palikti žmones natūraliai atrankai? Labai daug ko reiktų atsisakyti, kad to tikslo pasiekti ir monogamija tikrai nebūtų esminis ir pagrindinis dalykas, kurio atsisakyti reikėtų. O selektyvus atsisakymas tik vieno elemento nieko nespręstų.
Iš kitos pusės, jei silpnėjanti sperma yra paveldimas reikalas, ar tai reiškia kad iš jos išauga tik silpni (visapusiškai) žmonės? Abejočiau...

Silpnas fiziškai žmogus gali būti labai protingas, turime pavyzdžių pasauliniu mastu

Papildyta:
Visos absoliučiai normos sugalvotos pačių žmonių, civilizacijų, jos nėra prigimtinės. Šiandien mes tokios, kokios esam, tik dėl to, kad gimėm šioje civilizacijoje ir šiuo metu.

As gavau zinute, kad sunui stovykla bus. tik ne rugpjucio pradzioj, kaip paprastai budavo, o gale. Bet cia is sporto mokyklos, gal del to.

Na juokauji. Kad vyrai ir šiais laikais nežino, kieno vaikus augina
Na ok, žino vienetai, kas tyrimus pasidarę, o dauguma tik spėja, kad tai jų
O kai lakstėm kailiais prisidengę, tai genties vaikai buvo visų, ir augino juos visi kaip savo, tai žymiai padidėdavo vaikams galimybė išgyventi. Juk jei tikras tėvas miršta, tai dar yra n, kurie pasirūpins. O dabar ką, lieka arba mama, arba dar blogiau, tik valstybė.
Monogamijos šalininkai teigia, kad moterys apdovanotos orgazmu todėl, kad padėtų išsaugoti monogaminę šeimą, bet jeigu tūkstančius metų žmonės buvo monogamiški, tai juk būtu per tiek laiko vienas prie kito prisitaikę - turėtų panašaus greičio sugebėjimą susijaudinti, patirti malonumą. O yra taip, kad vyras baigia, o moteris teoriškai gali tęsti be galo be krašto.
Be to, teigdami, jog moteriai reikia gamtos dovanomis "padėti" išsaugoti šeimą, jie automatiškai teigia, kad ji nėra iš prigimties monogamiška, o linkusi į palaidumą

O dar tas jungas iš viduramžių, kad klitoris absoliutus blogis, o moters seksualiniai troškimai yra beprotybės požymis. ačiū dievui, tokio Idomučios mąstymo iškasenų vis mažiau.

Dėl natūralios atrankos neturiu tvirtos nuomonės. Manau, turėtume ir tokiu atveju tiek protingų, tiek fiziškai pajėgių. Juk jėga slypi ne tik sugebėjime greitai pabėgti nuo plėšrūno, bet ir gebėjime gudriai pasislėpti. Gamtoj n pavyzdžių, kada gyviai išgyvena ne dėl raumenų kalno, o dėl sumanumo.

O ką reiškia vertas gyventi? Kaip tigras nusprebdžia, kuri stirna iš bandos verta gyventi?
Man rodos, mes kartais per daug išaukštinam žmogų. Nes nors džiaugiamės savo proto rezultatais, bet klausimas, ar tas džiaugsmas yra turėjimo pasekmė, ar tiesiog gebėjimas džiaugtis neprikkausomai ką turim.
Ką tu zinai, gal būtum n kartų laimingesnė lakstydama užsimetus kailį, skindama saldžius vaisius tiesiai nuo šakos ir per diena pasantykiaudama su keliais simpatiškais savo bandos vyrukais.

Oi, bet bucinys geras buvo, prispaude stipriai prie sienos ir taip aistringai buciavo

Aš cia issitraukiau nedamusta knyga pries karantina, tai skaitineju.
Pasirodo,kieeeek mes turim irodymu, kad vis tik monogamija yra palyginus visiskai naujas ir zmonems dirbtinai primestas ismislas. Kaip ir iki siai dienai garsios teorijos apie vos gyva moteru libido.
Garsai sekso metu, geismas, orgazmai, daugybiniai orgazmai, sugebejimas myletis non stop, isoriniai vaisingumo pozymiai, gebejimas myletis bet kuriuo ciklo metu, ir ttt.

Papasakok ka nors apie moteru libido. As esu tik maciusi pranesimu apie stereotipus ir ju itaka, bet daugiau ta tema nieko nezinau.

Kaži ar leis toliau nuotoliniu dirbt?... man tai l patinka ir tinka

As vakar buvau darbe, palikau kompa, tai nuvaziavom paimti, apejom vietini ezera ir paserem antis. Man irgi patinka siaip, tik va kolegu labai truksta. Su kai kuriais labai duag laiko praleisdavom kartu ir taip linksma budavo.

O tai dabar tipo nebesielgia? Tik tiek, kad tai nevyksta visiems ant akių ir dabar yra galimybė nuo kiekvieno, su kuriuo sugula, vaikų negimdyt. O daugiau

Šiaip visa bėda tose teorijose "kas kaltas" arba "kaip galėtų būti" yra kiek jos pagrįstos realiais tyrimais, o kiek kažkieno spėjimais ir prielaidomis kaip galėtų būti, jeigu būtų tam, kad keliama teorija skambėtų įtikinamiau. Aišku, turbūt nenuneigsim, kad žmogus įkišęs abi kojas ir rankas į natūralios atrankos procesus. Nu bet gal čia gerai visumoj? Nežinau ar kažkam atrodo blogai, kad visuomenėje turim tų siplnesnių kažkuriuo kampu žmonių, kurie natūralios atrankos procesuose nebūtų gimę arba neišgyventų...

Ziurint evoliuciskai, turbut nera gerai tureti silpnesniu, bet mes nuo evoliucijos esame nutole per sviesmeti visame kame. Tiksliqu - musu aplinka visiskai nutolusi nuo tu salygu, kai isgyvendavo stipresnis, bet smegenys daznai vis dar veikia tuo senuoju rezimu.

 

As esu klausius interviu apie tai, kodel storejame. O gi nes, musu smegenys ruosias badmeciui, todel kai yra maisto, galime valgyti be saiko.

O ką reiškia vertas gyventi? Kaip tigras nusprebdžia, kuri stirna iš bandos verta gyventi?

Na, su tigrais ir visais kitais plėšrūnais viskas labai paprasta: iš bandos jie renkasi patį silpniausią - sergantį, sužeistą, dar nesustiprėjusį ar jau nusilpusį - tą, kuris turi mažiausiai šansų pabėgti ar pasipriešinti.