Elektros tiekėjo pasirinkimas

Tai iš pradžių ir dar kartą.

Pirmas klausimas tolygus klausimui, 'o kodėl kai Vokietijoje liūtys lyja, pas mus sausra?' Arba atvirkščiai, pas mus sausra, o ten miestai skesta. Turbūt kalti irgi godūs klimato reguliuotojai? Ta prasme, kad lyginti kažkokius valandinius skaičius yra beprasmis dalykas - vieną valandą pas mus pigiau, kitą pas juos, ir, manau, paieškojus irgi galima rasti valandų, kai DE valandinė kaina kartais viršyja LT valandinę kainą. Jei norisi palyginti - pažiūrėk mėnesines DE ir LT kainas Nordpool'e. Kiek žiūrėjau DE kaina daugiausiai yra didesnė už LT ir labai mažai atvejų, kai skaičiai atvirkštiniai.

Antras pastebėjimas - DE 'kalta' dėl dviejų dalyką. Pirmo, kad yra tos pačios Nordpool biržos, kaip ir LT dalyvis. Visa pigesnė elektra iš aplinkinių regionų suteka ten, taip sukeldama kainas visoje Nordpool'o teritorijoje. Antro dalyko - dėl 'atsisėdimo' ant pigių RU dujų adatos, tuo pačiu uždarant visus kitus savo generavimo šaltinius (atominę ir anglių energetiką). Dėl karo dujų kaina sukilo ir staiga vietinė generacija, mein gott, anksčiau kainavusi kelis ct/kwh staiga pradėjo kainuoti keliasdešimt ct/kwh, automatiškai visa pigi aplinkinė elektra pradėjo tekėti ten. Jei reikia įrodymų - pažiūrėk SE ir NO zonų kainų skirtumus. 1-2 zonos, kur daug hidroenergijos, elektra ir dabar kainuoja centus. Vienok einant į pietus, ten kur jungtys su LT, DK, DE ir PL iš Švedijos (ir kitomis EU dalimis iš Norvegijos) kainos pradeda augti eilėmis. Kaži, kaip jaustis švedams ir norvegams, kurie toje pačioje šalyje už elektrą moka 10-20 kartų besiskiriančias kainas? Ir, beje, čia yra vienas didesnių LT kainos augimo faktorių - anskčiau, kai DE tos elektros nesiurbė, Švedijoje kainos visur buvo apyvienodės ir mes per jungtį gaudavome iš jų pigių kwh.

Trečias pastebėjimas yra tiesioginis oksimoronas tamstos antrajam. Tai vienu atveju sakai, kad DE kainos negali įtakoti LT kainų, nes jungčių nėra, bet FI kainos gali įtakoti LT kainas, net nesant tiesioginių jungčių? Kiek suprantu visą liberalizacijos esmę, Litgrid yra tinklo operatorius, jo darbas yra perduoti elektrą. Tarifai yra reguliuojami VERT'o ir, jei gaus kažkokių viršpelnių, kitais metais per tarifus jie bus apmažinti ir netgi kompensuoti. Iš kitos pusės kiek ten tų viršpelnių šiemet politikanai, kuriais, panašu, labai tiki, pas Litgridą šiemet aptiko? Ar ne apie 120 mln. eur? Pls, padaryk aritmetiką. Jei gerai suskaičiuoju, Litgrid'as _kasdien_ perduoda apie 30000000 kwh Lietuvoje suvartojamos energijos į ESO tinklą galutiniams vartotojams. Kiek atpigtų elektra galutiniam vartotojui, jei tais 120 000 000 EUR per 8 mėn. litgridas atpigintų savo paslaugas?

Pastabos dėl Igničio tai nesupratau...

Žinai, išduosiu dar vieną paslaptį - nėra politikų, kurie šiuo metu galėtų _realiai_ sumažinti elektros kainas. Dėl to ir nėra normalių ne populistinių politikų, ta tema galinčių kažką realaus pašnekėti/pažadėti (net 'jo Eminencija' ta tema ant bačkos nelipa, o tai jau rimta ). Kol EU nesustyguos dujų importo ir tiekimo kanalų, susitvarkydamos su dujų stygiumi, tol gyvensime kaip yra. Ką LT politikai gali padaryti - tai kažkaip įtakoti nordpool'o kainų skaičiavimo metodikų peržiūrėjimą, kad nebūtų tų nesamoningų valandinių pikų po 1,5-4 EUR/kwh. Bet ir tai nesu tikras, kad tai greitai padaroma.

Ok, yra dar vienas dalykas, ką _realiai_ gali LT politikai padaryti. Atidaryti energijos importą iš BY/RU krypčių. Gal EU sankcijos ir draustų tai daryti, bet padirbus Briuselyje gal kas ir išeitų. Bet ar tikrai labai nori mokėti tokią kainą esamoje situacijoje?

Dėl likusių pastabų tai nežinau net ką ir sakyti. Aukštos energijos kainos realiai šiuo metu naudingos tik energijos gamintojams, gaunantiems dideles pajamas. Ypač, jei ta energija gaminama ne iš iškasamų resursų (kurių kaina sukilusi ir visokie CO2 taršos leidimai subrangę) - atominės, saulės, vėjo ir hidro energijų. Visiems kitiems tai tik papildomi gamybos, transporto, paslaugų ir t.t. kaštai, brangstančios prekės, infliacija ir t.t. - t.y. politine prasme vieni minusai.

Ok, matosi žinai daug, tai man paaiškink, kaip prieš pusę metų, visose elktrinėse pagaminama elektros kilovatvalandė su visais mokesčiais, tame tarpe ir perdavimo ir infrastruktūros atnaujinimo, kainavo 0,14€, o dabar viena kilovatvalandė gali kainuoti 4€?

Skirtumas 28,5 kartai.

Dujos pabrango 28 kartą, kad elektros gamyba taip pabrango?

Žiūrint logikiškai, paaiškinimą galima rasti tik prekybininko antkainyje. Ne gamintojo, o būtent prekybininko. Automatiškai panaikinant laisvą prekybą, tokius logika nepaaiškinamus šuolius galima būtų sustabdyti.

dar man užkliuvo tavo teiginys "Tarifai yra reguliuojami VERT'o". Ar jis reguliuoja tiekėjų ar biržos tarifus? Man tiekėjų tarifai neįdomūs, jie ir taip skaidrūs, man įdomu tik kas reguliuoja biržos tarifus? VERT? Ar tik rinkos ekonomika, kur jei yra monopolistas, ar susitarusių didžiųjų prekeivių kartelis, laisvos rinkos nelieka?

Čia kaip Kreivys pasakė, tikrai Paradoksas . Tik jis ten apie kažkokį kosminį paradoksą kalbėjo, realiai tai prekybinis paradoksas.

Beje, užsiminei apie VERT`ą ir pagalvojau, pala, bet jis juk ir ankščiau, kai kilovatvalandė mažiau 0,14€ kainavo, pelnus pagal biržos kainas vertino, vadinasi biržos buvo ir ankščiau? Kas čia su biržomis negerai pasidarė? Buvo viena pasaulinė, o dabar dar ir Lietuviška birža atsirado, kurioje ir pakankamai nedideli žaidėjai gali monopolizuoti rinką?

Mintai, gal pradžiai pradėkime lyginti obuolius su obuoliais, apelsinus su apelsinais. 4 EUR/kwh yra pikinė vieną valandą dėl lokalių problemų ir keistų nordpool'o reguliavimų susiformavusi kaina. Jei nori lyginti - turi lyginti ilgesnio periodo kainas.

Pažiūrime mėnesio pjūvį. Dujų 'spot' kainos čia - https://tradingecono.../eu-natural-gas Jei gerai įžiūriu, pernai liepą vidutinė kaina svyravo apie 3,5-4 ct/kwh (čia jau pradėjusi brangti, nes putka pradėjo savo kranelius prisukinėti), šiemet liepą vidutinė kaina jau tarp 14-20 ct/kwh. Pabrangimas 4-6 kartai. Kas vyksta rugjpūtį, pats matai.

Nordpoolo vidutinė kaina pernai liepą Lietuvoje - 8,8 ct/kwh, šiemet liepą - 30,5 ct/kwh. Pabrangimas šiek tiek virš 3 kartų. Sakai, koreliacijos nėra?

Dabar dėl to raudono skuduro - 4 EUR/kwh kainos tą nelemtą valandą. Jei, atvirai, ar bandei gilintis kpš ten buvo? Kaip aš supratau situaciją, ji, paprastai dėstant, buvo tokia. LT/LV regione (čia dėl visokių elektros jungčių pločio ribojimų gaunasi vienos kainos rajonas) tuo metu reikėjo X MWH energijos. Į biržą suėjo X x 0,98 MWH gamintojų tiekimo pasiūlymai (t.y. pritrūko itin nedaug iki pilno poreikio patenkinimo). Ignitis pasiūlė pakurti Elektrėnų bloką, bet va bėda, tas blokas ne kelių MWH galios ir kai jau pasikuria (jis ir užkaista ne per kelias minutes), dirba ne valandą. T.y. to bloko energijos pateikimas į rinką reikštų kitų smulkių gamintojų elektros bid'ų atmetimą (turbūt net ilgesnio, kelių valandų ar paros periodo), dėl ko ir suveikė ta 'paradoksinė' nordpoolo taisyklė, Ignitis Elektrėnų nekūrė. Tinkle energijos pritrūko ir į kainos skaičiavimus suėjo visi (net ir patys briedovi) gamintojų bid'ai.

Pastaba apie VERT apskritai ne į temą. VERT reguliuoja natūralių monopolijų - Litgrid ir ESO _perdavimo_ tarifus. Ir daugiau nieko. Kiek kainuoja perduodama elektra VERT'ui apskritai dzin. Tai jei kažkoks politikanas pradeda pyzdelinti, kad čia Litgridas kaltas, kad elektra brangsta, tai pirmas požymis, kad žmogus tiesiog meluoja skaudžia visiems tema ir yra, paprasčiausiai šnekant, nesąžiningas. Grįžtant prie Litgrid'o pelnų - jei jie tikrai tikrai tokie, tai reiškia tik tiek, kad dėl rinkos konjunktūros per Lietuvą tekėjo didesni, nei įprasta, energijos srautai ir Litgridas iš to galėjo daugiau uždirbti. Kas, mano nuomone, yra gerai - didesni pelnai, didesni dividendai valstybei plius didesnės galimybės įrengti papildomas jungtis, kurios vienodins elektros kainą tarp aplinkinių regionų (mūsų atveju - Švedijos ir Lenkijos).

Na ir dėl 'rinkos' kainos. Rinkoje kainą reguliuoja paklausa ir pasiūla. Nordpool'as tam ir yra sukurtas, kad ta elektros kaina susireguliuotų didelės EU dalies mąstu. Aišku, populiaru būtų viena kieta ranka nustatyti elektros kainą x ct/kwh (kai x <10) ir visi bus laimingi. Yra tokių šalių yra, Venesuela pvz. Tik vat bėda, girdėjau ten elektra tiekiama paeiliui gal po 2-3 val. per dieną. Nu bet užtai pyygi nežmoniškai.

Jūs man pasakylit - o negalima pirkt elektra ne per birža?

Aš asmeniškai nežinau (ir nelabai noriu žinoti). Įtariu, kad dideli vartotojai gal ir gali, kitaip ilgalaikės elektros tiekimo sutartys neturėtų prasmės. Su buitiniais abejoju ar kam apsimokės žaisti.

Turiu omeny šalies mastu pirkt tiesiogiai? (bet gal irgi laidai per plonis bus...)

Neprisiskambinu į ESO, kad galėčiau pasikonsultuoti, tai gal čia užklausiu, gal kas jau išsiaiškino.

Kovo pabaigoje nusinulino sukauptas saulės elektrinių pagamintos elektros perviršis. Už nunulintas kilovatvalandes buvo sumokėta kompensacija už kWh - 0.0708.

Vienas pažystamas sakė, kad tos kompensacijos dydis, tai 3 paskutinių mėnesių biržos kainos vidurkis.

Nueinu į Nord Pool ir žiūrim:

2022 sausis - 1 MWh kainos vidurkis - 145.87 €, 1 kWh kainos vidurkis gaunasi 0,14 €
2022 vasaris - 1 MWh kainos vidurkis - 104.74 €, 1 kWh kainos vidurkis gaunasi 0,10 €
2022 kovas - 1 MWh kainos vidurkis - 170.16 €, 1 kWh kainos vidurkis gaunasi 0,17 €

Trijų paskutinių mėnesių biržos kainos vidurkis 0,14€

Kodėl mums sumokėjo 0,0708€ už kilovatvalandę, kai 3 mėn biržos kainos vidurkis - 0,14€?

Ar kompensacija skaičiuojama kaip nors kitaip?

** Sukaupto, bet neatgauto elektros energijos kiekio vertė (kompensacija) yra paskaičiuojama sukauptą energijos kiekį (kWh) padauginus iš praėjusių metų balandžio – rugpjūčio kalendorinių mėnesių „Nord Pool“ elektros biržos kainos Lietuvos kainos zonoje vidutinio kainų aritmetinio vidurkio.

https://ignitis.lt/l...ems-vartotojams

Dėkui už info, aš taipogi šį tą pasiaiškinau. Mano tiekėjas EGTO, jie sutarčių su gaminančiais vartotojais dėl energijos pertekliaus pirkimo nesudarinėja (sakyčiau riebus minusas, nebent konsultantė ko nors nežino), todėl visus gaminančių vartotojų reikalus tvarko ESO. ESO prisiskambinti nepavyko, bet jų DUK puslapį nuoroda į Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Šio įstatymo 20 su ženkliuku 1 straipsnio „Gaminančių vartotojų veiklos plėtra ir jos kainodara“ 2. dalies 4) punktas nusako kaip yra atsiskaitoma, jei dėl pertekliaus pirkimo nėra sudaryta sutartis su elektros energijos tiekėju, kaip tamstos pacituotu atveju su Igničiu.

Šioje įstątymo dalyje radau tik vieną instituciją, kuri skaičiuoja įkainį - Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Tai vat, kokį tarifą ji nustato, taip ir išmokama. Todėl aš kai gavau išmoką, ji buvo būtent tokia, o ne kaip biržos vidurkis. Pagal dabartinę situaciją, vienareikšmiškai geriau sudarinėti pertekliaus pirkimo sutartis su tiekėjais nei laukti tos nelabai susivokiančios dabartiniuose elektros įkainiuose institucijos sprendimo.

Dar tame punkte užkliuvo vienas niuansas - kompensuojama už faktinį, bet ne didesnį kaip 5%, gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį patiektą elektros energijos kiekį. Įdomu kaip šis apribojimas galioja sudarant sutartis su tiekėjais. Jei šis apribojimas išlieka, tie kas turi šiek tiek didesnes elektrines, nei yra suvartojama, patirs šiokį tokį minusą.
Papildyta:


neblogai atgal žiūri , nors iš kitos pusės, būtent tais mėnesiais vartotojas daugiausiai ir patiekė energijos į rinką.

4 eurai už kilovatvalandę – ne riba: nuo rugsėjo elektra biržoje galėtų kainuoti ir iki 5 eurų

Dėkui, pakankamai aiškiai išdėstei niuansus išskyrus pacituotą teksto pastraipa. Jei pelnas mano sąskaita, nemanau kad tai gerai ;).