mane kasdien lanke mama, beveik visa diena prabudavo, tik pradejus temti vaziuodavo namo, tada atvaziuodavo gera drauge, budavo beveik iki 22h. tada jau visus isvaro

dar tetukas atvaziuodavo kelioms valandoms, bet dazniausiai lydimas draugu. palatoje gulejau viena, bet tikrai nepamirsiu kai antra diena po gimdymo atleke 2 studiju draugai, 2 drauges, tuo tarpu buvo mama, ta pati gera drauge, ir dar vyro pussesere uzsuko! tai kosmaras buvo, palata tokia mazyte, o tiek zmoniu! vaikutis zirsti pradejo tai visi staigiai dingo, issigando matyt

spejau pamaitinti tai kiti 4 draugai atleke su naujai iskeptu tete priesaky! sesele iejusi liepe palata issivedinti, nes na tikrai nezmoniskai karsta jau buvo, nebeturejom kuo kvepuoti...
kazkaip nemandagu isvaryti svecius, na bet zinokit po keliu dienu jau tikrai nebenorejau nieko matyt, nera nei kada pailseti, tik ir pasakokis visiems kaip kas buvo.
o graziausiai tai kai uosvis isgeres gele nusitveres atejo aplankyti. nieks nesake kurioj palatoj, kuriame aukste guliu, bet vistiek zaltys susirado. jis jau paskutinis zmogus kuri norejau matyti, tuo labiau ligonineje, bet vaiksciojo po koridorius, klausinejo visu seseliu ir susirado... geda buvo man... na nors negeres butu...