Mažulės ir Karlsono diskusija super:) Tik visi kiti retkarčiais įsiterpiantys gal kiek numuša jos tėkmę. Na ir man tiesiog nagai niežti kokį šlaką benzino į tą diskusiją šliūkštelėti:)).
Tai vat - juk visi turim alternatyvą - užsiimti su savo vaiku patys. Bet dabar ne apie tai...tiesiog išdėstysiu šiek tiek asmeninės patirties.
Su Yamahos mokyklėle (tiksliau su viena jos mokytojų) susidūriau kuomet būsimasis jos lankytojas gyveno pilvelyje. Atlankiau seriją pamokėlių, kur dainavau savo pilvui. Vaiko tėtis juokėsi, kad lankau kažkokią sektą. Vaikeliui gimus, niuniavau jam tas pačias daineles, visokias savas niurneles. Ir ėmiau domėtis, kur eisim dainuoti paaugę. Patiems mažiams (kuomet dar mamų įkarštis juos lavinti neatslūgęs, kuomet jos dar turi laiko) pasirinkimo net ir Vilniuje nėra labai daug (galvoji kaip su savo gyvu turtu iki vietos nusigauti, į grafiką įsipaišyti). Pasiklausinejom Supermamoj ir nusprendėm eiti į Diemedį. Viskas pasibaigė labai gailiom ašarom ir baisiu nenoru net užeiti į kambarį, kuriame vyko užsiėmimas. (Ar pastebėjote, kad net ir didesni vaikai nepasako ar jiems patiko ar ne, tą dažniausiai nusprendžiame mes, mamos ir tėčiai - man patiko, tai ir vaikui bus gerai). Po tokio verksmingo užsiėmimo reikėjo guosti ir vaiką ir mamą, ir padarėm pertraukėlę. O paskui atradom tą pačią mokytoją, pas kurią "pilveliui" dainavau. Ir ką - vaikis neverkė visai, domėjosi. Kokie du mėnesiai užsiėmimų praėjo slepiantis už mamos kojos, ir ropojant į salės kampą. Bet vasarą rodė susidomėjimą visomis dainuotomis dainelėmis, melodijomis, savaip interpretavo judesius ir rado pavadinimus pamokėlių herojams.
Žodžiu, nepuolu aš Yamahos nei peikti (nors ne viskas man ten patinka) nei labai girti. Ir labiausiai pritariu tai mamai, kuri sakė, kad ją tėvai vaikystėje leido į labai daug būrelių. Reikia stengtis vaikui parodyti kuo daugiau, tik nereikia pamiršti, kad (galbūt) viskam yra savas laikas.
Ir dar, Mažule ir Karlsonai nesupykit, bet man man pasirodė truputį keista, kad jus vienas kitą bandot "užkišti už juostos" tokiais argumentais kaip "o aš vat mokiausi ... ir darbus rašiau, ir praktikas atlikinėjau, ir mano vaikai ten lanko...". Ar tai reiškia, kad aš, ekonomistė, negaliu dalyvauti šioje diskusijoje, ir, plačiau imant, tik muzikams muzika yra įdomi??
P.S. savo vaiką ir šiais metais, ko gero, vesiu į Yamahą

P.P.S. to, kad vaikas suklūsta, išgirdęs klasikinę muziką, o pamatęs TV ekrane dainuojantį D.Rubežių - žiūrėjo susižavėjusiai-susidomėjęs, net ir dainuoti kartu bandė, nepriskiriu vien tik Yamahos nuopelnams.