Man buvo 11 metu, kai paskutinikart tikrai tikrai tikejau Kaledu seneliu

Pamenu, tais metais jis taip tikroviskai atejo, pabarbeno i langa, dovanas paliko balkone, nu tiesiog

Ir kaip smagu dabar zinoti, kad seima taip del manes stengesi...

Deja, tai buvo paskutiniai metai, pries kitas Kaledas jau ir pati su tevais dirbau Seneliu
O beje, neskaitant tu visu abejoniu ir vaiku gasdinimu, turbut 4 klasej paaiskino kas ir kaip musu tikybos mokytoja

Nu aisku, gal as vienintele is klases tikejau juo, bet vistiek kazkaip liudna buvo....
Ir dabar liudna, kai pagalvoji, kad jei ne seima, draugai, tai tai ir nebutu jokiu dovaneliu, va tarkim zmones, kurie gyvena vieni, nieko negauna

Ai, bet gi per Kaledas ne dovanose esme (tikybos mokytoja isaiskino

)
Kad ir kaip ten butu, svarbiausia neprarasti tikejimo. Iki siol, dar nebuvo nei vienu metu, kad neateitu Kaledu senelis, mat po to, kai nustojo vaikscioti pas mane, eme ateiti pas pussesere (jai 7m). Vakar parase SM laiska Seneliui, o snd gavo atsakyma

Kiek dziaugsmo jos akytese buvo, kiek laimes

(net susigraudinau

)
O va as sugalvojau toki dalyka skaitant sia tema

Ogi paimsiu ir parasysiu laiska Kaledu Seneliui i Suomija. Nereikia man dovanu (na nebent blakstienu rietiklio

) o "tik" taikos pasaulyje, kad nebutu bado ir visiems visiems laimes

Kazin atrasys jis man?