Drenažas

Kokie pamatai pas tamsta, rūsys bus, koks pats gruntas jai atliktas grunto nustatymas.


Jai nebus rūsio ir iki 2 metrų pamatų (grubiai iki 2m imant) drenažas toks kaip pavaizduotas netiks. Jis ten pavaizduotas gruntiniams vandenims nuvesti nuo pamato pado.

Nuo paviršiaus kritulių surinkimo reiktų vietoi grunto atgal supylimo, pilti žvtrą arba skaldą. Dažniausiai keliais sluoksniais tai darant.



Jai būtų rūsys be hidroizoliacinės dangos neapsieisi, jai nedėsi hidroizoliacijos gal ir pasiseks kurį laikotarpį pragyventi su nešlampančiomis rūsio sienomis. Po kurio laiko vis tiek prasiskverbs drėgmė, nors ir turėsi įsirenges paviršiaus kritulių drenažą. Esmė kad pro betoną - gelžbetonį, pro kapiliarus ir mikro makro įtrūkimus vanduo prasisunks. Betonas kaip kempinė, tik lečiau įgerenti nei minėta kempinė. O jam išdžiūti reikia nemažai laiko. Žiemą toks betonas atstos daugiau kaip šaldytuvas nei kaip konstrukcinė pastato dalis. Šildymui kaštai padidės, aišku kur formuojasi įtrūkimai jau yra blogai visam pastatui, o pats blogiausias dalykas po pamato padu - atsirades ledas, iškilnos pastato sienas.

Pamatai gręžtiniai, roostverkas 60 cm aukščio +20cm putplastis po roostverku, grunto tyrimai daryti:

Statybos aikštelė padengta 0,3 m storio dirvožemiu.
Po dirvožemiu, iki gręžiniu ir SZ pasiekto 6,0 m gylio slūgso kraštinės glacialinės
nuogulos (gtIIIgr), kurias sudaro minkštai plastiškas moreninis priemolis (IGS1), plastiškas
moreninis priesmėlis (IGS2) bei vidutinio tankumo žvyringas smėlis (IGS3).
Požeminis vanduo sutiktas 2,4 m gylyje (abs. a. 160,6 m) nuo esamo žemės paviršiaus.
Sniego tirpsmo metu ir po ilgalaikių virš molingų gruntų laikinai kaupsis sezoninis paviršutinis
vanduo.

Šeip tai konkretus molis ten dabar, kai palija balos laikos ilgai, taip šią vasarą ir neišdžiuvo nė karto. Kai atvažiavo kanalizacijos žiūrėti dėl infiltracijos, tai pažiūrėjo į tuos tyrimus, parodė skaičių 0.2, ir sakė kad infiltracija labai prasta.



Jo, nebus nei rūsio nei juostinių pamatų, jei užversčiau visą rostverka, gylis būtų maks 80 cm, dėl polių tai tikrai nesijaudinu, labiausiai nerimauju dėl putplasčio. Visai nėra noro, kad putplastis vandenyje mirktų.



nesupratau. Čia vietoje drenažinių vamzdžių aplink namą?


Na čia man kaip ir neaktualu, rūsio nėra , bet dėl hidroizoliacijos, tai rostverką ryt nutepsiu mineraline hidroizoliacija, o kai iš išorės uždėsiu putplastį, ant jo žadu dėti korį (drenažinę membraną) ir planavau aplink pravesti drenažinį vamzdį, kad surinkti visą drėgmę nuo rostverko ir nedrėkinti putplasčio.

Tai kad nuo pamatų rinkti vandenuka iš aukštų vandenų tikrai nereikės. Drenažui naudoti sausintuvus su kokoso plaušu, jie tam kad molyje pakloti sausintuvai neužsikimštų. Infiltracijos sluoksniui rinkis skaldelia kelių frakcijų. Nesinori kad lietaus vanduo, sniego tirpsmo vanduo laikytūsi ant paviršiaus tai geriausia išeitis skalda. Viršutiniame sluoksnyja stambesnė - greitai sugerenti kritulius, toliau frakcijos parinkimas priklauso nuo to ko nori ar kad viskas bėgtų lečiau bet daugiau surinktuvas surinktų į lietaus kanalizacija (kas turi šahtinius šulinius tiem aktualiau, laistant daržus naudojamas drenažo vanduo), ar kad tiesiog kiek surenka o toliau likutis didesnis skverbsis į tolimesnius žemės klodus. Taip ir renki tokios frakcijos skaldą vadinamam sumuštiniui.

Pridursiu hidroizoliacija ant termoizoliacijos yra būtina.

Kanalizacijai dėl infiltracijos į gruntą sunkiuose gruntuose kaip molis ar priemolis(būtina daryti net gi 2 ar 1grupės gruntuose, neužteršiant paviršinių vandenų). Daroma po infiltraciniais vamzdžiais drenažo sistema skirta surinkti iš infiltracinių vamzdžių vandenuką. Surinktuvai klojami du kart tankiau nei infiltraciniai vamzdžiai (surinktuvai klojami išilgai infiltracinių vamzdžių). Infiltracijai daromas 80 - 120 - 160 - <cm infiltracinis sumuštinis iš smėlio, smulkaus žvyro ar skaldelės. Sluoksniai skirstosi dažniausiai po 40cm. (Priklauso koks pas jus parinktas bio - įrenginys, kelių asmenų šeimai)

Papildyta:
Nuo paviršiaus kritulių surinkimo reiktų vietoi grunto atgal supylimo, pilti žvtrą arba skaldą. Dažniausiai keliais sluoksniais tai darant.


nesupratau. Čia vietoje drenažinių vamzdžių aplink namą?



Kur atsiuntei nuorodą, ten drenažas skirtas surinkti aukštai esančius paviršinius vandenis. Jis nėra skirtas rinkti kritulius ar sniego tirpsmo vandenis.

Kodėl, nes per gruntą ilgiau eis vanduo. Žinoma išimtis smėlis, žvyras. Todėl tranšėją reikia užpilti žvyru ar skalda. O iškasta grunta išgabenti ar panaudoti sklypo formavime.

gal kas zino,kokiu atstumu nuo tvoros(tvora ant skypo ribos) ir kokiame gylyje reikia daryti sklypo drenaza.
ir tas pats klausimas del pamatu.koks atstumas ir koks gylis nuo pamatu.pamatai greztiniai,rostverkas.kaip viska suderinti,kad nesidubliuotu lietaus nubegimo sistema ir drenazas?koks eiliskumas,kuri sistema daroma giliau ir t.t.apsvieskit,profesionaliai...

Priklausomai kokiame gylyje klosi sausintuvus, nuo to jie ir veiks tokiu spinduliu. Prie tvoros nera būtinybės jei ten ne po vandeniu viskas atsiduria. Sausintuvus prie pat tvoros gali drąsiai tiesti. Jei tokia būtinybė yra, arba noras.

Drenažas gali buti ir 0,5m, ir 1,00m ir 1,50m ir t.t. priklausomai kam jis daromas ir koks atstumas surinktuvų - jų nuolydžio antlitudė. Pradėsi nuo giliausio taško tiesti, o gausis galiausiai kad kažkoks tai atstumas bus ore pakibes


Apie namo žiedinį drenažo ir lietaus kanalizacijos įrengimą. Viskas daroma kartu, aišku eiliškumas toks kad drenažas pirmas eina, nes jis giliau klojamas, nei lietaus nuvedimo sistemos 0,4 - 0,6m gylyje. Galimas variantas net toje pačioje tranšėjoje užpilant skalda.

pirmiausiai man reikia nusausinti sklypa.dar grunto tyrimu neturiu,betvisur pas kaimynus-priemolis.sklype laikosi vanduo,dregna.reikia daryti drenaza.as galvojau,kad sklypo drenazas daromas tik per visa perimetra.ta prasme transejos aplink sklypa,palei tvoras...

Įdomus toks drenažas gautūsi. Imant 1,5 - 2m surinktuvus gylyje sausintuvai drąsiai rinktų 6m atstumu. Jums nuo to kad kaimyno sklypą sausinsit tikriausiai nebus jokios naudos, tiek jums, tiek jam.

Sklypo drenažas daromas populiariausiai eglutės formos, horizontalios eglutės formos, F raidės ir t.t. priklauso nuo sklypo užstatymo ir kokias vietas sausinti žadam.

del to ir klausiu,kaip geriau nusausinti sklypa.plius neatmetu galimybes,kad sklype bus horizontalus geoterminio kolektorius.gal tada pirmiau daryti kolektoriu,nes jis vistiek bus giliau nei drenazas.sklypas staciakampio formos sklypas 21 aras.35m*60m.tai man raust visa sklypa ir daryt eglute reiktu?
p.s.gal turetume kokius brezinukus drenazui irengti?

Viso sklypo drenažas ir būna visame sklype. Plius žiedinis drenažas atskirai daromas.
Sklypo forma ir užstatymas jos pastatais priklausomai kokia ir koks bei kur užstatytas plotas turi įtakos darbų kainai. Bet pas kėkviena skirtinga situacija, nelabai galima iš vieno spresti pagal save.

Daugiau informacijos telefonu arba internetinėse platybėse. Sėkmės įsirenginėjant drenažą.

Sveiki,

gal kas galetu pakonsultuoti del drenazo ir lietaus kanalizacijos irengimo? na, kur sklype ir kaip kloti.. daryti noretumem patys, samdoma tik technika, reikia "ivadinio instruktazo"

Sveiki, Loreciukaz drenažas drenažui nėra lygus. Todėl negalima nieko daugiau pasakyti, nematant situacijos.

Kokius vamzdžius kloti, kokiu nuolydžiu, kokias kelias skaldos frakcijas naudoti, kokiu sluoksniu. Naudoti geotekstile, dalinai.

Tokį klausimą turiu,

Noriu daryti lietaus nuotekų infiltracijos šulinį, gylis 3,5 metro. Nuo namo neišeina toliau kaip 4-5 metrai, gruntas geras geria puikiai. Pamatai rostverkas. Ar yra kokie normatyvai, koks minimalus atstumas turėtų būti nuo lietaus infiltracijos šulinio iki namo? Nu kad namo pamatai tipo neprasėstų.

Dėkui.