uzjauciu labai, kad neiseina jumi

neaisku ir kaip mum cia gausis dar

niu man kadangi 22 metai dar tik tai tokio instinkto nejauciu dar

mano vyriuks biski vyresnis, jam jau 29 metukai tai liktai jau noretu, bet zinai kazkaip noris ir man biski i ta gyvenima isikabint, darba susirast vistiek nelengva kai tik vienas dirbantis yra, dar plius buto paskola, tai tenka planuotis finansus, nu seip aisku tu pinigu uztektu, bet kazkaip pas mane to noro dar didelio nera

nu ziuru kad vis dazniau i

pasiziuriu ir mazus leliukus, bet dar pora meteliu manau pakentesim, nors neaisku kaip cia tas likimas duos! dabar kai keiciu tuos kontareceptikus, 2 men isvis negeriau, daba pleitra pradejau naudot tai baisu kad neukipciau, nors mama mano labai jau noretu, nors anksciau kalbedavo, kad svarbu mokslus pabaigt
o jau kiek laiko praejo, kai taui ta nelaime buvo nutikus?
kaip tiesa reikalai su darbukais?