Toms, kurios ruko ir planuoja vaikelius
RŪKYMO POVEIKIS MOTERIMS IR BŪSIMIEMS KŪDIKIAMS
Statistika iki skausmo apmaudi: žalą nuo 15-20 cigarečių, kurias moteris surūko per dieną, galima prilyginti žalai nuo 30 vyro surūkytų cigarečių. Kadangi moters plaučiai yra daug mažesni negu vyro, surūkius vienodą skaičių cigarečių, žalingųjų medžiagų koncentracija moters plaučiuose bus didesnė. Moterys greičiau ir apsinuodija dūmais. Mat jų medžiagų apykaita spartesnė. Be to, tyrimais įrodyta, jog prie nikotino moterys įpranta kur kas greičiau, ir tam turi įtakos moteriškas hormonas estrogenas. Rūkymas iš dalies sunaikina reliatyvų moterų atsparumą aterosklerozei. Dėl toksinių tabako dūmų medžiagų poveikio kiaušidžių funkcijai, dažnesni rūkančių moterų menstruacinio ciklo sutrikimai, nevaisingumas, ankstyva menopauzė (rūkymas keičia estrogenų metabolizmą), krūties vėžys. Moterims, kurios rūko ir kartu vartoja peroralinius kontraceptikus, 20 kartų padidėją miokardo infarkto rizika ir iki 7 kartų insulto rizika.
Rūkymas sukelia riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu (per kaklelio liaukas išskiriami rūkalų kancerogenai nikotinas ir kotininas,be to, rūkymas susilpnina imunitetą). Rizika padidėja dvigubai, jei surūkoma du ir daugiau pakelių cigarečių per dieną.
Moterų balso stygos sugrumba ne vien nuo žalingo dervų poveikio, bet ir nuo hormoninio fono pokyčio vyriškųjų hormonų naudai taip veikia hormonų sistemą medžiagos, esančios cigarečių dūmuose. Ypač rimtų balso pokyčių pasitaiko toms moterims, kurios turi ginekologinių problemų ir kurių nesveika skydliaukė. Be to, prikimęs balsas būna ir nuo temperatūros pokyčių (todėl kategoriškai nerekomenduojama rūkyti per šaltį).
Dar vienas pastebėjimas: užkietėjusios rūkorės tampa moterys, kurios buvo pasigavusios aštrią žarnyno infekciją ar turėjo problemų su skrandžiožarnyno traktu. Mat organizmas pats gaminasi tiktai B grupės vitaminus. Skrandžio žarnyno infekcijos (vadinasi, ir disbakteriozė) priverčia siekti nikotino rūgšties (vitamino B3) matyt, nesveikas žarnynas negali pilnutinai įsisavinti šio vitamino ir, organizmas, laikui bėgant, pradeda jo ieškoti iš šalies.
Rūkančios moterys dažniau būna nevaisingos, joms vidutiniškai 2 metais anksčiau prasideda klimaksas. Tarp moterų, kurios negalėjo pastoti ilgiau nei metus, rūkančių buvo 3.5 karto daugiau nei nerūkančių. Atlikti tyrimai parodė, jog net ir pastojus rūkančioms moterims iškyla negimdinio nėštumo, savaiminio perseleidimo, kraujavimo nėštumo metu, priešlaikinio gimdymo, vaisiaus sklaidos defektų rizika. Kai moteris, laukdamasi kūdikio, rūko, susiaurėja placentos kraujagyslės, vaisius gauna mažiau maisto medžiagų ir deguonies. Dėl placentos kraujagyslių pažeidimo ir vaisiaus mitybos sutrikimo, vaisiaus mirtis nėštumo metu įvyksta 20 25 proc. dažniau. Rūkančių motinų kūdikiai dažniau gimsta neišnešioti, jų svoris vidutiniškai mažesnis 140 300 gramų. Rūkančių motinų vaikai net sulaukę 7-11 m. lieka 1 cm žemesni ir 3-4 mėn. atsilieka savo gabumais. Rūkančioms motinoms dažniau stinga pieno, trumpiau tegali maitinti. Kūdikis gauna nikotiną ir per motinos pieną. Pasak paskutiniųjų tyrimų, yra didelė tikimybė būsimam vaikui susirgti astma ir diabetu.
Atlikti tyrimai parodė, kad moterims, rūkusioms nėštumo metu, daug dažniau gimė vaikai su įgimta šleivapėdyste. Tyrimų duomenimis, jei moteris rūkė pirmus tris nėštumo mėnesius, būsimo kūdikio šleivapėdystės tikimybė padidėjo 34 proc.
Dundee universiteto profesorius Peter Mossey pranešė, kad 70% 16-19 metų motinų, kurių vaikai gimė su skeltu gomuriu, buvo rūkorės.
Žmogaus reprodukcijos centras savo pacientams rekomenduoja mesti rūkyti, likus mažiausiai pusmečiui iki planuojamo nėštumo. Būtent šitiek laiko (ne mažiau!) trunka atstatomasis organizmo periodas, o per tą laiką moteriai reikia suvartoti specialų vitaminų kursą. Per pusmetį susitvarko moterų kiaušidės.