Darbo paieškos: pleputės :) konsultacijos

Plepute Pleputyte... atsitebeti negaliu...... kaip jau buvo rasyta "esi tikras lobis".... va.... turiu ir as pagalbos prasyma

Labai labai nenoriu pasikartoti, bet bent jau pirma dali iscyriai perskaisius nieko panasaus neradau, na lyg ir antroje nera.

Situacija tokia: praeitais metais pradejau studijuoti doktorantura uzsienyje (niekada nebuvo ir nera tikslas - daktaro laipsnis, nesiekiu akademiniu ausktumu, tikslas buvo pagyventi pastudijuoti uzsienyje ilgiau nei tik pusmeti). Taciau kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad buti taip toli (JAV) nuo Lietuvos yra pernelyg man sunku , tuo labiau zinant, kad studijos uztruks 4-5 metus. Na ir jau praktiskai apsiprendziau, kad anksciausiai sia ziema, veliausiai kita vasara griztu i Lietuva su visam metusi visus mokslus.

Kokie nerimai:
* Koks butu darbdaviu poziuris i tokius mano poelgius?
* Kokios galimybes susirasti darba dar nebunant Lietuvoje? Sieksiu ji susirasti pries griztant. (JAV yra normalu telefoniniai interviu ir priemimas i darba zmogaus gyvai jo nematant, o Lietuvoje...... )

Pati meginu atsakyti i klausima del mano poelgio istoti/isvaziuoti/mesti/grizti:
Kaip tai bebutu, pasiryzimas pakeisti gyvenamja vieta - drasa (plius, isvykau visiskai viena), patirtis uzsienio universitete, manau, gali buti traktuojamas tik kaip pliusas, vien anglu kalbos patobulinti sugebejimai (tenka ir destyti)... Toliau visas istojimas buvo savarankiskas, nepriklausomas, tai ne pasikeitimu programa ir ne univeristeto suorganizuotos studijos.
Su bendravimu problemos neturiu - kruva internacionalu draugu, mokslai - egzaminu ivertinimai auksciausi, darbai klostosi normaliai. Tad vienintelis dalykas del ko ryztuosi mesti ka pradejau - savijauta (kitaip - psichologine sveikata) ir, kad ne mokslai juk gyvenime svarbiausi. Bet kaip tai ivardinti darbdaviau, ka as esu pastovus zmogus ir, kad tiesiog zmogus padares klaida, norintis ja istaisyti.

Na jei truktu kokios informacijos, norint ataskyti i mano problema, pasiruosusi papildyti.

Bus labai labai labai dekui





Papildyta:


Na ir, zinoma, visom kitom busiu labai dekinga uz patarimus

o kaip įtikinti? Bandžiau kartą, bet man nepavyko

Patarkite, kaip suformuluoti laiska imonei, kuria neskelbia konkurso. Siunciau laiska jau ne i viena imone, kurioje norceciau dirbti. Bet dar nekarto nepaskambino. Itariu, kad mano laiskas blogai parasytas:)

radau stai toki puslapiuka Karjeros gidas
gal kas jau zinot, o gal kam bus ir naudinga

Luandra, cia va pradedu specializuotis "spekuliatyviniuose laiskuose" - tai laiskai kai kreipiamasi del darbo nesant darbo skelbimui. Pagrindinis patarimas minimas uzsienio tinklapiuose - sis laiskas negali prasideti: Gerbiamieji, Sveiki ar panasiai. Reiketu gerai isstudijuoti ju tinklapyje paskelbta informacija ir atrasti zmogu, kuris atsakingas uz personalo srity arba tiesiog skambteleti i imone ir suzinoti, kas kuruoja sia sriti ir butent tam zmogui adresuoti laiska, tada yra didesne tikimybe, kad tavo laiskas nenusimes ir pateks butent ten kur reikia, nes manau jei juos siusime tik i info eta >>>>.lt, kartais tiesiog administratore gali ir neperduoti tokios informacijos.
Daznai firmu tinklapiuose buna skiltis karjera, tada joje yra nurodytas konkretus adresas ar zmogus kuriam reiktu adresuoti tokius laiskus.

Tai tiek pastebejimu kol kas, kai pati ispausiu nors viena grazu laiskeli butinai pasidalinsiu patirtimi

na, patikti tai aš noriu (juk darbo man reikia), jaučiu jaudulį, bet nebijau, kad nepatiksiu. pačio baimės jausmo nejaučiu, kadangi daug metų dirbau su žmonių auditorijomis, moku valdyti savo kūno kalbą. trumpiau - mane kiekvieną dieną vertindavo daugybė žmonių, aš pripratau, tai man suteikia pasitikėjimo savimi ir baimės nėra. dar pagalvojau papraščiausiai aš pati save laikau vertinga, turinti ką pasiūlyti darbdaviui, todėk negaliu nepatikti. tik nesijuokit, kad čia taip save giriu. tokios mintys, o kai dar garsiai sau pasakau, man suteikia pasitikėjimo savimi ir aplamai stengiuosi optimistė būti

*plepute* nesugalvoju, kaip savo ūgį paversti privalumu
šian visą dieną galvoju

aš galiu tik sau pasakyti, kad žmonėms su kitais trūkumais taip pat kaip ir man yra sunku ieškotis darbo, pvz. stamboka mergina ji irgi tiek pat kompleksuoja kaip ir aš (daugumos atveju, žinoma yra tokių, kurios visai nekompleksuoja)

turėjau grupiokę gal su 150 cm ūgiu, ją jau galima būtų priskirti prie žemaūgių žmonių (nenoriu rašyti to žodžio, kai sakoma apie žmones su 1-1,5 m. ūgiu)
ir ji yra daugiau už mane pasiekus

žinau, kad kitos irgi turi kompleksų

bet aš kažkodėl galvoju, kad darbe man ūgis trukdo, būtent jis, o ne mano kvalifikacija
nors šiaip pagal ūgį aš priskiriama prie normalių, va mano diedas 182 cm, tai aš iki jo lūpų siekiu
ir būtent dėl savo komplekso visada norėjau normalaus ūgio vaikino - man atrodo, kad mano diedas patempia mane į aukštį

juokingai aš prirašiau, bet tokia tiesa

Jei jau kalbant apie baimes, tai man didziausia baime anglu kalba Ne vienoje atrankoje susimoviau, kai paprase pakalbeti angliskai, o as arba sakydavai "jeigu galima nekalbesiu" arba is susijaudinimo negaledavau nei vieno sakinio normaliai pasakyti, tik is CV skaityti

Nesakau, kad visai atsikraciau baimes, bet kova su ta baime nebuvo be rezultatu. Einu dirbti i tarptautine kompanija, kur anglu kalbos reikies tiek pat kiek ir lietuviu. Ir as manu, kad susitvarkysiu

O padejo man vienos vasaros atostogos Tiesiog visa menesi teko gyventi uzsienyje ir kalbeti anglu kalba, tai buvo Turkija ir manes lietuviskai visiskai niekas nebutu suprates! Mano draugai kalbejo tik turkiskai arba angliskai, taigi pasirinkima turejau tik viena (turkiskai gi nemoku)

Vat po tu atostogu nebebijau kalbeti ir aiskinti zodzius (apibudinti), kuriu tiksliai nezinau, be to tokiu budu prapleciu savo zodyna man lengviau atsiminti

O as atvirksciai, visai nesijaudinu kol neateina ta diena ta diena tai bijau ziauriai..egzo, pokalbio ar dar kazko, bet iki to laiko visai nesijaudinu, kartais tai netgi blogai, nes nera jokio stimulo mokytis, ruostis, nes...nebijau
kaip mano mama sakydavo kol studijavau "nu as tai zubrinciau jau visa savaite pries egza", nes jai baime yra neismokti..o as sau ramiausiai visa savaite prabimbineju ir tik paskutinemis dienomis prisesdavau prie knygu aisku, savaite pasimokius rezultatai butu buve daug geresni
Papildyta:
*****, visos jus rasot kad jusu trukumas anglu kalba, o mano trukumas - rusu kalba nu nemoku as jos nors tu ka suprasti daugmaz suprantu, o kalbeti nepersilauziu niekaip... ir svarbiausia zinau, kad dazniausiai jos reikia labiau nei anglu, uztat as irgi daug skelbimu nurasau "del prastu rusu kalbos igudziu" o i rusu kalbos kursus eiti man kazkaip kvaila, net nesu girdejus kad tokius organizuotu, juk visi pas mus "ir taip turi kalbet" rusiskai

Merginos, padekite
as issiunciau CV i beveik svajoniu darba, jie vykdo atranka iki 11.20, taciau taip nekantrauju, kad noriu parasyti jiems laiska ar paskambinti. Na, al jau jie turi koki sprendima ar siaip.. Tik va nesugalvoju, ka taip graziau ten parasyti.. Gal kuri turite tokios praktikos ir galite man patarti?

-ute, tiesiog paskambink ir paklausk, ar gavo tavo cv Tipo, sakyk, nerimauju

as siuciau per cvmarket.lt sistema, tai matau, kad jau kelis kartus ziuretas mano cv todel ir nesugalvoju, ka galima butu paklausti ar pasakyti...

ir aplamai, depresija jau vystosi nuo darbo neradimo

as nemanau, kad rusu kalba yra kalta del mano darbo neradimo, tiesiog, tai yra labai didelis minusas ieskant darbo..