QUOTE(milka@ @ 2009 04 16, 21:38)
Merkyte, o kiek laiko prireikė blūdinėti po metrikos kol juos pradėjai skaityti be problemų
Aš dabar prie vieno įrašo gal kokį pusvalandį sugaištu. Bet kartais vistiek nepavyksta perskaityti. Labai nepatogu iš ekrano skaityti
Kai sudarynėjau pirmąjį medį greičiau sekėsi. Ten viskas taip aiškiai, pedantiškai surašyta buvo
O archyve teko informaciją rinkti iš knygų ar mikrofilmų
Mano visos užsakytos knygos buvo mikrofilmų pavidalu. Taip ir neteko pačiupinėti istorijos 


Kai sudarynėjau pirmąjį medį greičiau sekėsi. Ten viskas taip aiškiai, pedantiškai surašyta buvo

O archyve teko informaciją rinkti iš knygų ar mikrofilmų


Prisimenu, pati pirmąjį mums svarbiausią metriką išvertė vienas žmogus - viską labai pedantiškai mums paaiškino, kiekvieną žodį. Na, o paskui jau patys skaitėm skaitėm, ir net nežinau, gal po kokiu 20-30 metrikų akis jau priprato ir skaitė normaliai

Iš pradžių mes būdavo su photoshopu apsidirbam nusifotkintus metrikus, atsispausdinam ir skaitom. Bet paskui pamatėm, kad iš kompo skaityti geriau, gali daug daugiau išsididinti. Todėl dabar tik apsidirbam photoshopu ir skaitom kompe.
Man teko vartyti ir knygas, ir susipažinti su mikrofilmais. Tiesą sakant, knygos patiko labiau, kadangi ten lengviau viskas matosi, normaliai nusifotkinti gali. Fotkės, darytos iš mikrofilmų, tokios šiek tiek sulietos išeina.
O knygų kokių yra tekę čiupinėti.... Dieve, atrodo pajudinsi ir visai sudūlės. Labai keistas, bet ir labai smagus jausmas prisiliesti prie 200 metų senumo knygos. Kai kurių knygų būna net neduoda, jeigu jos katastrofiškai suplyšusios. Čia vienas toks mums pasirodęs labai juokingas komentaras prie keleto knygų, įtrauktų į suplyšusių sąrašą - "knyga užkrėsta grybeliu"
