Sveiki,
Jau kai pradejau laukti antrojo vaikelio. Dirbau. Buvo nuolatine ytampa: ryte darbas i kuri negaliu veluot, vaiko oziukai, mano nervai...
atsiradus antrajam vaikuciui daznai nebegaliu..Del menkniekio susinervinu ir subaru vaikuti, kartais net papurtau. Pati issigastu saves ir tokiais momentais labai sunkiai valdaus. Taip sukandu dantis, kad net traska. Siaubas. Tas mano trimetinuskas saukia verkdamas"kur mano mama, kur ji isejo??!!"...nieko nebegaliu..jei jis verkia dar labiau susinervinu.
Galvoju, kad cia didele mano problema, nebesivaldau. Gal cia del to kad truksta man demesio is vyro ar jo svelnumo...o gal kad as esu ta mama, kuriai reikia daug veiklos ne tik namu buity???Labai skauda sirdi, kai matau, kad elgiuos neteisingai.....ka patarsit?
Gal turit panasios patirties, kaip nelikti tokioje busenoje...
Turbut nulūdinsiu, bet... mano patirtis tokia, kad be daktaro ir tablečių pagalbos neišsiverčiau, kad ir kai stengiausi... tiek atsipalaiduoti, tiek nukreipti mintis į kažką gražaus.... Kad tai butų prasidėję tik gimus antram vaikučiui - viena, o kai to nesivaldymo priežastys susiformavo anksčiau - daug sudėtingiau ir sunkiau....
taigi 
Na as esu aukleta labai labai griestai. Ne karta vaikysteje lupta ir seip jautri esu ziauriai. Nemanau kazkodel kad man tai kazkiek gali itakoti, na gal kazkiek ...
Bet su vyresnuoju stengiuos bendraut kaip su mazu savo draugu. Seip jis labai nuostabus ir supratingas...
Matot man viena drauge pasakojo, kad tokie moteru _ mamau prasiverzimai tai yra pasekme, to, jog truksta kazko is vyro..nezinau visada galima rasti kitame trukumu...
kitas dalykas galvoju, kad toks mazojo perdetas jautrumas ir mano nervingumas yra todel, kad atsirado dar vienas narys musu seimoje. Ji mes mylim, bet gal nebesusitaikome su tuo, jog lieka maziau laiko vienas kitam...As seip nezinau, visokie mano pasvarstymai ir bandymai susitvardyt yra bergzdi...o vyrelis sako
"viskas bus gerai"...ot...nezinau, ar cia liga ar mane uskniso viskas namie ir......na as visada buvau labai veikli ir ta namu buitis v isai manes nevargino, viskas gaudavos savaime...
nezinau....viskas kaip didelis siaubas...nesinoretu tableciu, nes visai nesijauciu serganti depresija
Na as esu aukleta labai labai griestai. Ne karta vaikysteje lupta ir seip jautri esu ziauriai. Nemanau kazkodel kad man tai kazkiek gali itakoti, na gal kazkiek ...
Bet su vyresnuoju stengiuos bendraut kaip su mazu savo draugu. Seip jis labai nuostabus ir supratingas...
Matot man viena drauge pasakojo, kad tokie moteru _ mamau prasiverzimai tai yra pasekme, to, jog truksta kazko is vyro..nezinau visada galima rasti kitame trukumu...
kitas dalykas galvoju, kad toks mazojo perdetas jautrumas ir mano nervingumas yra todel, kad atsirado dar vienas narys musu seimoje. Ji mes mylim, bet gal nebesusitaikome su tuo, jog lieka maziau laiko vienas kitam...As seip nezinau, visokie mano pasvarstymai ir bandymai susitvardyt yra bergzdi...o vyrelis sako
"viskas bus gerai"...ot...nezinau, ar cia liga ar mane uskniso viskas namie ir......na as visada buvau labai veikli ir ta namu buitis v isai manes nevargino, viskas gaudavos savaime...nezinau....viskas kaip didelis siaubas...nesinoretu tableciu, nes visai nesijauciu serganti depresija
| QUOTE (linau @ 2004 09 20, 12:11) |
| taigi Na as esu aukleta labai labai griestai. Ne karta vaikysteje lupta ir seip jautri esu ziauriai. Nemanau kazkodel kad man tai kazkiek gali itakoti, na gal kazkiek ... Bet su vyresnuoju stengiuos bendraut kaip su mazu savo draugu. Seip jis labai nuostabus ir supratingas... Matot man viena drauge pasakojo, kad tokie moteru _ mamau prasiverzimai tai yra pasekme, to, jog truksta kazko is vyro..nezinau visada galima rasti kitame trukumu... kitas dalykas galvoju, kad toks mazojo perdetas jautrumas ir mano nervingumas yra todel, kad atsirado dar vienas narys musu seimoje. Ji mes mylim, bet gal nebesusitaikome su tuo, jog lieka maziau laiko vienas kitam...As seip nezinau, visokie mano pasvarstymai ir bandymai susitvardyt yra bergzdi...o vyrelis sako "viskas bus gerai"...ot...nezinau, ar cia liga ar mane uskniso viskas namie ir......na as visada buvau labai veikli ir ta namu buitis v isai manes nevargino, viskas gaudavos savaime...nezinau....viskas kaip didelis siaubas...nesinoretu tableciu, nes visai nesijauciu serganti depresija |
Praeis, tikrai praeis...
Tik neuzsiciklink perdaug- ai, kokia as bloga... tikrai nepagalbes. Supratau, kad neesi vaiko rimtai sumususi, ar pan. Kol kas nepzistu ne vienos mamos, kuriai nepasireikstu stipresni ar silpnesni protrukiai, ypac, kai trimetinukas "uzknisa".
As irgi pasiuntu, kai didzioji uzsisaukia
, bet kuo toliau, tuo maziau. Paaugs maziukas, vaikai zais vienas su kitu, pradesi dirbti, pereis.
Miau
as jeigu uzsiplieskiu ant vaiko uz jo isdaigas ir aprekiu - po to buna geda, einu ir atsiprasau, nors mano zuikiui tik pusantru 
supranta vaikas, sypsotis pradeda
supranta vaikas, sypsotis pradeda
Man atrodo, toki laikotarpi reikia iskesti. Jei imanoma, kreipkis psichologo pagalbos.
Manyciau, panasiai jautiesi nuo pervargimo. Juk atsiradus antram vaikui labai padaugejo rupesciu ir stresu. sukiesi kaip vovere rate, o net issimiegot normaliai negali, minimaliai turi laiko sau. Juo labiau, jei truksta vyro demesio... gali atsirast jausmas, kad viskas griuva ant tavo peciu. Bet vaikuciams paaugus, jie ismoks kartu pazaisti, gal lankys darzeli, o tu galesi laiko skirt sau.
Jei imanoma, kuo dazniau istruk is tos namu aplinkos, kad ir i parduotuve nueik viena. Pamatysi, pades.
Manyciau, panasiai jautiesi nuo pervargimo. Juk atsiradus antram vaikui labai padaugejo rupesciu ir stresu. sukiesi kaip vovere rate, o net issimiegot normaliai negali, minimaliai turi laiko sau. Juo labiau, jei truksta vyro demesio... gali atsirast jausmas, kad viskas griuva ant tavo peciu. Bet vaikuciams paaugus, jie ismoks kartu pazaisti, gal lankys darzeli, o tu galesi laiko skirt sau.
Jei imanoma, kuo dazniau istruk is tos namu aplinkos, kad ir i parduotuve nueik viena. Pamatysi, pades.
Linau,
labai atsiprasau ka as pasakysiu - as susidariau siaip savo nuomone, ir tu i ja gali nusispjaut.
Tu esi be proto gera mama, zmona etc. Be proto. Vyras tavo dekingas turetu but, uz tai kad tave tokia turi.Ant ranku nesiot.
Mano pastebejimai - mazai demesio, pagalbos is vyro puses. Ir tas pasakymas viskas bus gerai - daznai jo neuztenka, reikia isklausymo, pagalbos, sprendimu.
Kitaip nebus - turi vaiku auklejime dalyvaut ir vyras - net tik nurodinet ka tu turi jiems padaryt, kaip, kada etc.
As tikrai atsiprasau uz savo tokia nuomone, bet turi mano manymu apturet rimta pokalbi su vyru. Jusu abieju vaikai, ir jo demesio vaikams truksta.
labai atsiprasau ka as pasakysiu - as susidariau siaip savo nuomone, ir tu i ja gali nusispjaut.
Tu esi be proto gera mama, zmona etc. Be proto. Vyras tavo dekingas turetu but, uz tai kad tave tokia turi.Ant ranku nesiot.
Mano pastebejimai - mazai demesio, pagalbos is vyro puses. Ir tas pasakymas viskas bus gerai - daznai jo neuztenka, reikia isklausymo, pagalbos, sprendimu.
Kitaip nebus - turi vaiku auklejime dalyvaut ir vyras - net tik nurodinet ka tu turi jiems padaryt, kaip, kada etc.
As tikrai atsiprasau uz savo tokia nuomone, bet turi mano manymu apturet rimta pokalbi su vyru. Jusu abieju vaikai, ir jo demesio vaikams truksta.
| QUOTE (linau @ 2004 09 20, 08:20) |
| Jau kai pradejau laukti antrojo vaikelio. Dirbau. Buvo nuolatine ytampa: ryte darbas i kuri negaliu veluot, vaiko oziukai, mano nervai... atsiradus antrajam vaikuciui daznai nebegaliu... |
Tai jautęsiasi daugiau nei metai.....
Nesakau, kad tau depresija.
Bet.... gal tikrai neblogai būtų pagerti kokių žolių arbatos( juk vaistinėse daugybė jų) ar homeopatinių vaistų.
Sveikutes aciu uz jusu pasvarstymus.
Rasau butent jums, nes mano vyrelis yra labai labai nesnekus ir pastaruoju metu uzsikases...o as namu ukio darbuose...
Tikuos uzsiimsiu kokia dar veikla ir susitvarkys viskas. Mano draugu seima isgyvena didele krize, ten vyras sudurniavo. Ir istiesu nezinai ko ir ju tiketis, o vaikuciai po to viska sugeria...
O as esu tokia, kad labai audringai reguoju i kitu nelaimes, kartais atrodytu, jog tai vyksta man. Viska bandau sau pritaikyt..gal taip ir atsiranda blogu dalyku...blogu minciu ir emociju...atrandu tokiu dalykeliu, kuriu gal net nera...nezinau..
o as galvojau, kad as tik viena tokia, kuri be galo myli savo vaika ir ant jo rekia kaip isprotejusi, bet man tokie priepuolei buna tik nakti kai jis prabunda ir nezinia ko pradeda rekt, as ji raminu ojis labiau rekia, tada ir as pradedu rekt, jis verkia ir as verkiu, neissimiegu jau 2 menesius ir einu i darba visa uzsimiegojusi, bet ryte prisiekiu sau ,kad daugiau niekad ant vaiko nereksiu, nes jis mazas gal jam ka skauda ar panasiai, stengiuosi tvardytis, bet kartais nesugebu ir vel apsaukiu vaika.Gal tikrai reikia kokiu vaistu nuo nervu, net nezinau ka cia daryti...as tikiuosi, kad visoms mamytems tokie priepuoliai praeis ir daugiau nebeatei niekada
Manau, kad vyrui reikėtu tave palepinti - romantišką vakarienę surengti... 
Na jau jeigu jis to padaryti negali ar nenori 
tai pati susirask būdų papramogauti. Priversk vyrą pabuti su vaikais, o pati su draugėm nueik į kokią jaukią kavinę, gal į kiną. Tiesiog pabandyk nors valandėlei užmiršti visus rupesčius.Mano nuotaika visada gerėja, kai su kaimynėm užsidarom vienos, be vaikų ir aptarinėjam pramogines laidas, karias kartu žiūrim. 
Na jau jeigu jis to padaryti negali ar nenori tai pati susirask būdų papramogauti. Priversk vyrą pabuti su vaikais, o pati su draugėm nueik į kokią jaukią kavinę, gal į kiną. Tiesiog pabandyk nors valandėlei užmiršti visus rupesčius.Mano nuotaika visada gerėja, kai su kaimynėm užsidarom vienos, be vaikų ir aptarinėjam pramogines laidas, karias kartu žiūrim.
