Viskas labai priklauso nuo situacijos - buna as imu nedarbinguma, buna vyras, buna isvezam pas vyro mama, buna mano tete ima nedarbingumo lapeli, buna su vyru pasikeisdami is darbo atsiprasinejam - is ryto jisai i darba eina, po pietu as i darba issiruosiu.
Siaip gan dekingas yra mano darbo pobudis - dali savo darbu galiu daryti is bet kurios vietos, kur yra kompas ir internetas
Siaip gan dekingas yra mano darbo pobudis - dali savo darbu galiu daryti is bet kurios vietos, kur yra kompas ir internetas
Labai puiki tema
Pradėjau ieškotis darbo, dvi savaites paėjo į darželį - o jau trečia savaitė kaip namuose sergam...Žodžiu, net į siūlomo darbo atrankas nueiti negaliu
Seneliai mūsų toli gyvena, draugai patys plėšosi, kur palikti vaikus...Tai kaip ir su vyru vieni...Vyras gali paiimti nedarbingumą - savaitei, tačiau kai vaikas serga - dvi, tris savaites- abejoju ar darbdavys jau taip noriai žiūrės...Nežinau, bet kol kas man ši tema skaudi...
Pradėjau ieškotis darbo, dvi savaites paėjo į darželį - o jau trečia savaitė kaip namuose sergam...Žodžiu, net į siūlomo darbo atrankas nueiti negaliu
mano dukrelė nesirgalė, tai didelių problemų kol kas ir neturėjom Jei apserga tai dienelę aš pabūnu, dienelę vyras, kartais ir močiutę įjungiam
Bet, mūsų močiutė didelio entuziazmo nerodo, tai sukamės abudu. Šiaip dar nebuvo, kad mergina sirgtų iliau nei savaitę, tai tiek laiko išsisukam abu su vyru
Kol dirbdavau, tai nedarbingumą imdavau aš, kartais vyras. Dar sesuo tame pačiame mieste gyveno. Dabar auginu mažylį, tai tokios problemos nėra, o ką darysiu kai teks grįžti į darbą, tai net pagalvoti bijau. Mama dirba, sesuo kitam mieste, gal vyro seserų prašysiu.
QUOTE(ingere @ 2008 10 05, 16:57)
Labai puiki tema
Pradėjau ieškotis darbo, dvi savaites paėjo į darželį - o jau trečia savaitė kaip namuose sergam...Žodžiu, net į siūlomo darbo atrankas nueiti negaliu
Seneliai mūsų toli gyvena, draugai patys plėšosi, kur palikti vaikus...Tai kaip ir su vyru vieni...Vyras gali paiimti nedarbingumą - savaitei, tačiau kai vaikas serga - dvi, tris savaites- abejoju ar darbdavys jau taip noriai žiūrės...Nežinau, bet kol kas man ši tema skaudi... 
Pradėjau ieškotis darbo, dvi savaites paėjo į darželį - o jau trečia savaitė kaip namuose sergam...Žodžiu, net į siūlomo darbo atrankas nueiti negaliu
LiudNA,bet pas mus ta pati situacija
Seneliu ir geru tetu neturim arti,todel daznos ligos kelia nerima
Kokia pazistama situacija... Kai vyras dirbo cia LT, tai dar kazkaip lengviau budavo, o dabar uzsieny, tai pati viena su vaiku vargstu... siaip tai nieko sudetingo, kai sveika mergyte, bet kadangi sergam juodai, tai istisai galvos skausmas - ir vel biletenis
jau pamatau slogyte ar sukoso, tai jau su tokiu nerimu laukiu sekanciu dienu, kad oj oj oj... o kur dar paciai stiprybes imti, kad atlaikytum visa tai? Negali pasirodyt silpnas ar kazko bijantis vaikui, ypac kai rimtesnes bedos uzpuola...
iki 3,5 metukų buvom abu namie, nes nuėjus į darželį Jam tada buvo 2,5 prasidėjo gražumai, ištisai sirgo, nueina kelias dienas į daržiuką ir po to ligos maratonas, ligoninės, sanatorijos, žodžiu šį rugsėji atsisakėm darželio, nes jau ir gydytojos uždraudė tai va likau su problema savo viena. Vyras dirba pamaininį darbą, seneliai visi už 200km, kur tik darbo neieškojau nieko neradau gan ilgai, nes man tiko tik pamaininis darbas + dar studijuoju, bet išgirdo mane Dievulis ir pagaliau turiu gerą darbelį, net pagal studijuojamą naują specialybę, dabar jau lengviau, nes pamaionos nesutampa mūsų abiejų su vyru tai vienas namie tai kitas, jei ne šis darbelis būčiau iki mokyklos ir sėdėjus su vaikiuku namie, man jo sveikata svarbiausia.









