QUOTE(Latimerija. @ 2008 07 04, 01:24)
na stengiuosi ja ismokinti ne del to kad cia mano uzgaida. mergaitei patinka tokie dalykai. ji vis praso kad perskaityciau koki zodi ir paskui ji pati bando perskaityti. bet nieko jai nesigaina

ir tada sedi nosi nukabinus ir klausineja kada ateis tas rugsejis ir kada ja mokytoja pagaliau ismokins skaityti
Aišku.

Šiuo atveju, man atrodo, reikėtų tiesiog pašnekėti su dukrele, paaiškinti, kad supratimas ateis po truputį, kad ji ir taip daug moka, tad galvytė nespėja visko į galvą dėtis, kad kiekvienas vaikutis mokosi skirtingai: vieni pirmiau išmoksta skaityti, kiti skaičiuoti, vieni puikiai skaito, bet nenori ir nemoka skaičiuoti, kiti - atvirkščiai, kad tiesiog reikia klausyti, kaip skaito mama, po truputį bandyti ir kažkada pavyks. Jokių būdu dėl to negalima liūdėti.

T.y. noriu pasakyti, kad pažvelkite į tai iš psichologinės pusės, nes tikrai mergytei nebūtina dar skaityti - daug vaikų dar ir tiek nemoka (aišku, keturmetei tai sunku suvokti

). Jums reikia nuginti tą jos liūdesį. Nes jei imsitės metodikų, bet ji vis tiek nepersilauš, nes dar jai ne laikas, tai ji dar labiau liūdės. Bandyti tai, be abejo, galit - juk smagu mokytis, jei yra noras. Tiesiog lygiagrečiai duokit suprasti, kad viskam reikia laiko.
Na, čia mano kukli nuomonė.
Pamenu, kaip mūsų dukra mokėsi: dviejų pradėjo klausinėti raidžių ir greitai perkando abėcėlę, trijų rašė ir 'skaitė' keletą žodžių (mūsų vardus, mama, tėtė ir pan.) - grynai atsimindama vizualiai, nors net dviejų raidžių sąmoningai negalėjo sujungti į skiemenį (pvz. 'ma'), keturių vieną dieną ėmė ir sujungė - taip lyg iš niekur nieko. Tuomet tėtis iš didelio džiaugsmo parašė trumpą pasakaitę su dviejų-trijų skiemenų žodžiais ir ji ją lėtai perskaitė. Pati. Po to jau skaitymas tobulėjo, greitėjo.
Taigi, sėkmės ir nepersistenkit.