Vis gi atejo ta diena, kai neturiu kur dingti ir privalau savo dviem suniukam (anglu buldogam) suleisti vaistus i spranda... Gali buti, kad jum pasirodys kvailas klausimas, bet as paniskai bijau.. Situacija tokia, kad jiems nustate mazakraujyste ir privalau leisti visa kursa vaistu ilga laika.. Neiseina kiekviena diena pas veterinara su abiem keliauti... siandiena patineliui suleido draugas, bet patelei kai bandziau tai baisiausiai pradejo verkti ir muistytis, kai siaip yra laabai rami ir visas injekcijas pas veta iskesdavo net nemirktelejusi... Likusi laika privalau tai padaryti pati.. Kiek rodo veterinaras atrodo viskas aisku. Siandiena laikiausi jo nurodymu, bet nesuprantu ka ne taip darau.. Paimu sprando odyte, pakeliu, ikisu adata ir ji kaukia... sirdis plysta, gaila, nezinau ka daryti... Gal galit patarti kaip ,,jauciasi" kai i reikiama vieta jau ,,patenki" kai jau reikia juos suleisti... ? Nu gali buti ,kad kvailo klausimo klausiu, bet gal turit kokiu paveiksliuku ar pan Prasau patarimo
Zitlatli, nesinervuok taip. Jei jau reikia, tai reikia. Niekur nedingsi. Iš patirties galiu pasakyti, kad šuys skirtingose aplinkose skirtingai elgiasi. Prie šeimininkų jie gana smarkiai išsidirbinėja, o vat gydykloje cirkai baigiasi.
Taviškė greičiusis cypia ne todėl, kad jai labai labai skauda, o todėl kad jaučia, kad tu neužtikrinta ir bijai. Todėl ir stengiasi sukelti gailestį.
O leidžiant į sprandą neturėtų taip jau baisiai sakudėt ir niekur kitus ten nepataikysi, jei jau leidi vaistus, tai durk drąsiai, pasiėmusi šunį tvirtai už pakarpos (kad nesimuistytų) tada ji supras, kad visvien nieko nebus ir galų gale nustos burbėti.
Taviškė greičiusis cypia ne todėl, kad jai labai labai skauda, o todėl kad jaučia, kad tu neužtikrinta ir bijai. Todėl ir stengiasi sukelti gailestį.
O leidžiant į sprandą neturėtų taip jau baisiai sakudėt ir niekur kitus ten nepataikysi, jei jau leidi vaistus, tai durk drąsiai, pasiėmusi šunį tvirtai už pakarpos (kad nesimuistytų) tada ji supras, kad visvien nieko nebus ir galų gale nustos burbėti.
Čia instrukcija su iliustracijomis:
http://fauna.savel.o...c;cat=911;id=19
http://fauna.savel.o...c;cat=911;id=19
QUOTE(Zitlali @ 2006 09 27, 13:14)
Aciu Jums labai Teisingai, sunys viska jaucia, tai ir naudojasi ... Labai nuraminai kykute, dekui Tik kai paciai pamacius adata rankos drebeti pradeda, o cia dar savo kukuliam leisti.. brr.. nieko, kaupsiu drasa ir nesinervinsiu Aciu Daiva D.!
Kai mano vokietei susiuvo perpjautą koją, teko patiems namie jai į raumenį skausmingus antibiotikus leisti... tai dabar įsivaizduok 30 kilogramų sveriantį šunį, kuris dar ir muistosi iš skausmo... adatas sulenkdavo, bet nieko, išmokau ir leidau, kad jau reikia.
QUOTE(Kenya @ 2006 09 26, 22:24)
Kai mano vokietei susiuvo perpjautą koją, teko patiems namie jai į raumenį skausmingus antibiotikus leisti... tai dabar įsivaizduok 30 kilogramų sveriantį šunį, kuris dar ir muistosi iš skausmo... adatas sulenkdavo, bet nieko, išmokau ir leidau, kad jau reikia.
ojey As isivaizduoju kiek streso Jums ir suniui buvo... Tikiuosi pasveiko..??
O sakykit, B gupes vitaminai leidziami i kupra ar skausmingi siaip? Ar negali buti pasalinio poveikio? Nes patinelis vakar kazkaip keistai, po injekcijos praejus apie 3min, elgesi (gal man jau paranoja is tos baimes jau pradejau matyti iskreiptai)..
Injekcijos "į kuprą", kitaip sakant, po oda, yra pačios neskausmingiausios iš visų.
Jei šuo didelis, galima jo galvą apsižergt ir suspaust tarp kojų, kad nesimuistytų.
Jei šuo didelis, galima jo galvą apsižergt ir suspaust tarp kojų, kad nesimuistytų.
Man irgi teko mokintis leisti vaistukus, labai bijojau pirmo karto. Bet visai gerai išėjo, o tikėjausi bus baisiau. Tiesiog šuniukui prieš nosį maistuką padėdavau, tai ji užsiėmimą turėdavo, o aš suleisdavau ramiai vaistukus
Papildyta:
Oooo nepastebėjau, juk čia labai sena tema....
Papildyta:
Oooo nepastebėjau, juk čia labai sena tema....