Kokia dovana yra auginti savo vaika. Turiu 1.3 metuku sunu. Pries trjus metus (kaip tik siandien) istekejau uz vyro su dviem vaikais. Dabar mergaitei 16 m. o berniukui 15. Meile visiems vaikams yra skirtinga. Tik dabar tai galiu palyginti. Jauciuosi labai bloga pamote. Gal kas pasidalinsit savo patirtimi. Tiesa, su berniuku sutariu gerai, bet su mergina tai... Zodziu, kur bobos ten problemos.
manau, jog visi tie skirtingi jausmai yra visiskai normalu 
juk tavo vaikas yra tavo vaikas, o ne tavo tai ne tavo, nenormalu butu jei ir savo ir svetimus vienodai myletum 
manau maziau galvok apie tai, dziaukis savo vaikeliu, o su vyro vaikais stenkis palaikyti draugiskus santykius, vengti konfliktiniu situaciju ir svarbiausia nesistenk jiem buti mama, nes tu nesi jiem mama ir niekad nebusi 
jie tau kaip draugai turetu butu, tavo vaiko brolis ir sesuo, vyro vaikai, atitinkama ir meile jiems turetu buti ir atitinkami santykiai
juk tavo vaikas yra tavo vaikas, o ne tavo tai ne tavo, nenormalu butu jei ir savo ir svetimus vienodai myletum manau maziau galvok apie tai, dziaukis savo vaikeliu, o su vyro vaikais stenkis palaikyti draugiskus santykius, vengti konfliktiniu situaciju ir svarbiausia nesistenk jiem buti mama, nes tu nesi jiem mama ir niekad nebusi jie tau kaip draugai turetu butu, tavo vaiko brolis ir sesuo, vyro vaikai, atitinkama ir meile jiems turetu buti ir atitinkami santykiai
Labai aciu uz padrasinima, bet nera taip lengava. Mergina yra labai savotisko charakterio. Su ja ne betkas gali istverti. Gal ir susitaikyciau bet many matyt jau taip giliai sedi kazkokios nuoskaudos. Jauciu nuolatine itampa ir esu laaabai pavargusi Kasdien ir telaukiu kada ji kur nors iseis. Su vyru sutariam puikiai. Gaila, kad jis atsiranda tarp dvieju ugniu. Gal reiketu eit pas psichologa, bet taip nesinori kapstytis po savo gelmes. Bet norisi su kazkuom pasikalbeti, isklausyti kokius sunkumus patiria kitos pamotes. Jei nepatingesit parasykit.
Šiaip manau, kad tau reikia psichologo pagalbos.
Prašau neužpykti, bet žinau ne vieną mamą šiame forume auginančią vyro vaikus, tad skirtumą iškart pastebėjau tarp taves ir jų.... pas jas profilyje visi vaikai surašyti, o pas tave deja... ne.
Gal reikia irmiausia pasižiūrėti kaip pati su jais elgiesi ir išnyks problemos, nesakau, kad blogai, bet matomai jiems trūksta kažko ... greičiausia motinos
Sėkmės tau ir tavo šeimynai
Prašau neužpykti, bet žinau ne vieną mamą šiame forume auginančią vyro vaikus, tad skirtumą iškart pastebėjau tarp taves ir jų.... pas jas profilyje visi vaikai surašyti, o pas tave deja... ne.
Gal reikia irmiausia pasižiūrėti kaip pati su jais elgiesi ir išnyks problemos, nesakau, kad blogai, bet matomai jiems trūksta kažko ... greičiausia motinos
Sėkmės tau ir tavo šeimynai
QUOTE(ENIGMA @ 2006 10 06, 21:54)
Šiaip manau, kad tau reikia psichologo pagalbos.
Prašau neužpykti, bet žinau ne vieną mamą šiame forume auginančią vyro vaikus, tad skirtumą iškart pastebėjau tarp taves ir jų.... pas jas profilyje visi vaikai surašyti, o pas tave deja... ne.
Gal reikia irmiausia pasižiūrėti kaip pati su jais elgiesi ir išnyks problemos, nesakau, kad blogai, bet matomai jiems trūksta kažko ... greičiausia motinos
Sėkmės tau ir tavo šeimynai
Prašau neužpykti, bet žinau ne vieną mamą šiame forume auginančią vyro vaikus, tad skirtumą iškart pastebėjau tarp taves ir jų.... pas jas profilyje visi vaikai surašyti, o pas tave deja... ne.
Gal reikia irmiausia pasižiūrėti kaip pati su jais elgiesi ir išnyks problemos, nesakau, kad blogai, bet matomai jiems trūksta kažko ... greičiausia motinos
Sėkmės tau ir tavo šeimynai
nemanau, kad galima spręsti iš to ar profilyje vaikai surašyti.
Pavyzdžiui, pas mane irgi ne. Be to juk vaikai čia ne lialiukai, o jau paaugliai, su jais ypač sunku. Net savus auginant paauglius tėvai žyla, o ką kalbėti apie tuos kuriems nesi biologinė motina ir kurie kiekvieną kartą gali pasakyti neturi teisės mane mokyti. Ir pasakys ne todėl, kad esi bloga, o todėl, kad jų toks amžius. Palūkėk, būk kantri
Is tikro jie jau kaip suauge. As atejau i ju gyvenima kai jiems buvo 12-13 metu. Juose jau buvo sudeta viskas ka galima sudet i zmogu. Viskas susiformave. Man belieka prisitaikyt. Va tas ir yra nelengva. Aciu uz jusu sureagavima, bet esu tikra kad mane supranta tik tos, kurios turi toki pat patyrrima. Supranta ir kitos, bet tik teoriskai. O teorijos as oi kiek prisiskaiciusi ir atrodo viska suprantu. Tik kaip tvarkytis su jausmais. Zinau, kad man reikia psichologo. Labai norisi kitu palaikymo ir padrasinimo 
Su berniukais, kažkodėl visuomet yra lengviau. Mergaitės, aikštingesnės, įnoringos. Jau nemažai laiko tu su jais, gal padėtų atviras pokalbis su podukra? Nugalėk savo išdidumą, tu turi pelnyti jos pasitikėjimą, tada, po truputį - gal ir draugėm tapsit.
Nežinau jų gyvenimo istorijos - tikroji motina mirus, ar tik palikus. Jei pirmas variantas - suprask ir ją, mylimą žmogų pamiršti yra labai sunku, juo labiau - vaikystėj. Aš labai mylėjau savo močiutę, gal nepatikėsi, bet man jos vis dar trūksta, nors mirus ji - prieš 21 metus. Kai ji mirė, man buvo 18ka.
O supras ji tave ko gero tada, kai pati taps mama, tada supras, patikėk.
Kolkas gal tiek.
Nežinau jų gyvenimo istorijos - tikroji motina mirus, ar tik palikus. Jei pirmas variantas - suprask ir ją, mylimą žmogų pamiršti yra labai sunku, juo labiau - vaikystėj. Aš labai mylėjau savo močiutę, gal nepatikėsi, bet man jos vis dar trūksta, nors mirus ji - prieš 21 metus. Kai ji mirė, man buvo 18ka.
O supras ji tave ko gero tada, kai pati taps mama, tada supras, patikėk.
Kolkas gal tiek.
QUOTE(lyra @ 2006 10 06, 22:30)
nemanau, kad galima spręsti iš to ar profilyje vaikai surašyti. Pavyzdžiui, pas mane irgi ne. Be to juk vaikai čia ne lialiukai, o jau paaugliai, su jais ypač sunku. Net savus auginant paauglius tėvai žyla, o ką kalbėti apie tuos kuriems nesi biologinė motina ir kurie kiekvieną kartą gali pasakyti neturi teisės mane mokyti. Ir pasakys ne todėl, kad esi bloga, o todėl, kad jų toks amžius. Palūkėk, būk kantri
Pavyzdžiui, pas mane irgi ne. Be to juk vaikai čia ne lialiukai, o jau paaugliai, su jais ypač sunku. Net savus auginant paauglius tėvai žyla, o ką kalbėti apie tuos kuriems nesi biologinė motina ir kurie kiekvieną kartą gali pasakyti neturi teisės mane mokyti. Ir pasakys ne todėl, kad esi bloga, o todėl, kad jų toks amžius. Palūkėk, būk kantriIr nesprendžiu, tik bandau padėti
Teisingiau įvardijo Džinė, reikia perlipti per save ... tai aš ir turėjau galvoj, tik parašiau kitais žodžiais. (kad ir įrašyti į profilį vaikus, manau jai mergaitė priėjusi rastų tave pasijungus SM ir jos ir brolio nėra profilyje kaip reaguotų??? )
Manau tikrai verta pasiaukoti ir nugalėti savo ambicijas (šiuo atveju suaugusiojo ambicijas ) ir susilyginti su ta mergaite, jei didesnės problemos su ja, nei su berniuku.
QUOTE(Džinė @ 2006 10 10, 21:43)
Su berniukais, kažkodėl visuomet yra lengviau. Mergaitės, aikštingesnės, įnoringos. Jau nemažai laiko tu su jais, gal padėtų atviras pokalbis su podukra? Nugalėk savo išdidumą, tu turi pelnyti jos pasitikėjimą, tada, po truputį - gal ir draugėm tapsit.
Nežinau jų gyvenimo istorijos - tikroji motina mirus, ar tik palikus. Jei pirmas variantas - suprask ir ją, mylimą žmogų pamiršti yra labai sunku, juo labiau - vaikystėj. Aš labai mylėjau savo močiutę, gal nepatikėsi, bet man jos vis dar trūksta, nors mirus ji - prieš 21 metus. Kai ji mirė, man buvo 18ka.
O supras ji tave ko gero tada, kai pati taps mama, tada supras, patikėk.
Kolkas gal tiek.
Nežinau jų gyvenimo istorijos - tikroji motina mirus, ar tik palikus. Jei pirmas variantas - suprask ir ją, mylimą žmogų pamiršti yra labai sunku, juo labiau - vaikystėj. Aš labai mylėjau savo močiutę, gal nepatikėsi, bet man jos vis dar trūksta, nors mirus ji - prieš 21 metus. Kai ji mirė, man buvo 18ka.
O supras ji tave ko gero tada, kai pati taps mama, tada supras, patikėk.
Kolkas gal tiek.
As ju mama gerai pazinojau, nes slaugiau ja ligos patale ir prie manes mire. Galbut del to man taip sunku su mergina, nes primena mama ir ypac jos elgesys su tevu. Ji yra grubi, nuolat reikalaujanti, matanti tik save ir man be galo sunku su tokiu zmogumi, nes esu priesingybe. Aisku ji turi ir geru savybiu, bet kol jos islenda... Jau ismokau daugelio dalyku nematyti, negirdeti. Manau daugelis sunkumu yra del to, kad pazinojau mama. Del to labai gailiuosi. O berniukas yra mielas, bendraujantis ir supratingas. Su mama jis labai nesutare, o mes apie viska pasikalbam. Ir brolis jam yra svarbiausias pasaulyje. Uz ji galva padetu. Mano vaiko gimimas mus suartino dar labiau, o su mergina atitolino. Ji daznai isreiskia pavyda ir nepasitenkinima. Gerai butu ismokt matyt tik gerus dalykus. Be to, kol mama sirgo tevas juos labai lepino, viska uz juos dare ir dabar jie isivaizduoja, kad tai yra normalu ir taip turi buti. Zodziu viskas i juos ideta ir neisimsi.
Labai aciu uz suregavima.
QUOTE(astukas @ 2006 10 11, 10:25)
As ju mama gerai pazinojau, nes slaugiau ja ligos patale ir prie manes mire. Galbut del to man taip sunku su mergina, nes primena mama ir ypac jos elgesys su tevu. Ji yra grubi, nuolat reikalaujanti, matanti tik save ir man be galo sunku su tokiu zmogumi, nes esu priesingybe. Aisku ji turi ir geru savybiu, bet kol jos islenda... Jau ismokau daugelio dalyku nematyti, negirdeti. Manau daugelis sunkumu yra del to, kad pazinojau mama. Del to labai gailiuosi. O berniukas yra mielas, bendraujantis ir supratingas. Su mama jis labai nesutare, o mes apie viska pasikalbam. Ir brolis jam yra svarbiausias pasaulyje. Uz ji galva padetu. Mano vaiko gimimas mus suartino dar labiau, o su mergina atitolino. Ji daznai isreiskia pavyda ir nepasitenkinima. Gerai butu ismokt matyt tik gerus dalykus. Be to, kol mama sirgo tevas juos labai lepino, viska uz juos dare ir dabar jie isivaizduoja, kad tai yra normalu ir taip turi buti. Zodziu viskas i juos ideta ir neisimsi.
Labai aciu uz suregavima.
Labai aciu uz suregavima.
va šituos žodžius tavo pagavau... Dėl kokių priežasčių ji tą pavydą išreiškia?
Gal tam yra pagrindas?
o tuo pačiu, eina nepasitenkinimas, tai normalu. Ar bandei į viską pažiūrėti iš jos pozicijos? jos, 15 tės akim? Gi ji paauglė, jie visi maištingi, mano sūnus jau tuoj 15tis, žinau kokie jie būna
Aš jaučiu, kad savijauta yra tokia: mirė pats brangiausias žmogus, kuriai ji buvo svarbiausia, mylimiausia ir pati gražiausia... Tėtis turi moterį, kuri juo rūpinasi ir myli, o jos - nemyli niekas
Ar kada gyrei ją - kokia ji graži, kokie gražūs jos plaukai ir akys... ji nesijaučia mylima, o iš to seka pavydas.
Juo labiau tai jaučiasi gimus jūsų abiejų mažiukui. Aš suaugusi, aš tai suprantu, kad tas mažiulis reikalauja daug dėmesio, bet vaiko akim žiūrint, ji liko antram plane, o susitaikyt su tuo - nenori
. Tau reikia atviro pokalbio su ja, pasakyk, kad tu norėtum išgirsti viską, kas susikaupė širdelėj, o tuo pačiu ir tau kas nepatinka jos elgesį išsakyk. Jum reikia tik gerai išsikalbėti, išsiaiškinti, bet ji irgi tave lai išklauso 
QUOTE(Džinė @ 2006 10 11, 11:15)
va šituos žodžius tavo pagavau... Dėl kokių priežasčių ji tą pavydą išreiškia?
Gal tam yra pagrindas? o tuo pačiu, eina nepasitenkinimas, tai normalu.
Ar bandei į viską pažiūrėti iš jos pozicijos? jos, 15 tės akim? Gi ji paauglė, jie visi maištingi, mano sūnus jau tuoj 15tis, žinau kokie jie būna
Aš jaučiu, kad savijauta yra tokia: mirė pats brangiausias žmogus, kuriai ji buvo svarbiausia, mylimiausia ir pati gražiausia... Tėtis turi moterį, kuri juo rūpinasi ir myli, o jos - nemyli niekas
Ar kada gyrei ją - kokia ji graži, kokie gražūs jos plaukai ir akys... ji nesijaučia mylima, o iš to seka pavydas.
Juo labiau tai jaučiasi gimus jūsų abiejų mažiukui. Aš suaugusi, aš tai suprantu, kad tas mažiulis reikalauja daug dėmesio, bet vaiko akim žiūrint, ji liko antram plane, o susitaikyt su tuo - nenori . Tau reikia atviro pokalbio su ja, pasakyk, kad tu norėtum išgirsti viską, kas susikaupė širdelėj, o tuo pačiu ir tau kas nepatinka jos elgesį išsakyk. Jum reikia tik gerai išsikalbėti, išsiaiškinti, bet ji irgi tave lai išklauso
Gal tam yra pagrindas?
o tuo pačiu, eina nepasitenkinimas, tai normalu. Ar bandei į viską pažiūrėti iš jos pozicijos? jos, 15 tės akim? Gi ji paauglė, jie visi maištingi, mano sūnus jau tuoj 15tis, žinau kokie jie būna
Aš jaučiu, kad savijauta yra tokia: mirė pats brangiausias žmogus, kuriai ji buvo svarbiausia, mylimiausia ir pati gražiausia... Tėtis turi moterį, kuri juo rūpinasi ir myli, o jos - nemyli niekas
Ar kada gyrei ją - kokia ji graži, kokie gražūs jos plaukai ir akys... ji nesijaučia mylima, o iš to seka pavydas.
Juo labiau tai jaučiasi gimus jūsų abiejų mažiukui. Aš suaugusi, aš tai suprantu, kad tas mažiulis reikalauja daug dėmesio, bet vaiko akim žiūrint, ji liko antram plane, o susitaikyt su tuo - nenori
. Tau reikia atviro pokalbio su ja, pasakyk, kad tu norėtum išgirsti viską, kas susikaupė širdelėj, o tuo pačiu ir tau kas nepatinka jos elgesį išsakyk. Jum reikia tik gerai išsikalbėti, išsiaiškinti, bet ji irgi tave lai išklauso Labai aciu uz palaikyma. Bandau po truputi perzengt save ir nesigilint i smulkmenas. Kartais sekasi visai neblogai, bet kai islenda jos intravertiskumas, vel paluztu. As suprantu jos padeti bet jauciu, kad mane dazniau suerzina jos charakteris. Nesu gyvenime sutikusi tokiu zmoniu todel man reikia daug pastangu, kad pamilciau ja besalygiskai. Tikiu, kad nesiaipsau ji man duota gyvenime. Reikia is jos kai ko pasimokyt.
