QUOTE(Charizma01 @ 2009 05 06, 19:04)
Va va ir as manau, kad svarbiausia su savim susitvarkyt..
man koki geru pora savaiciu nieko nesinorejo.. vien tik asaru pakalnes.. vaiksciojau is kampo i kampa, galva nuleidus
bet viena ryta atsikeliau ir pasakiau sau : uzteks, kiek galima
jei taip ir toliau tai leliuko niekada nesusilauksiu..
negalima gailetis ir liudet del to, kas buvo ir ko ne gali pakeis..
taip depresuojant tai ir metu neuzteks atsigavimui..
pradejau sportuot..pasigrazinau
va ir sulaukiau pirmu mmm, leksiu pas gine kita savaite, tyrimams..
svarbiausia visas blogas mintis i sona...
neuzilgo vel pradesiu planuot
šaunuolė, kad nepasiduodi blogoms mintims
QUOTE(damora @ 2009 05 06, 20:33)
As pastojau lygiai po 2 metu ir si karta viskas sekmingai, supuoju dukrele

. Atsigauti tikrai buvo sunku islieta dauga asaru... Kai si karta pastojau tai vis panikavau ar vystosi ar viskas gerai. Tai gerai, kad gydytoja kas menesi ziurejo ultragarsu ir patvirtindavo, kad viskas ciki, nes buciau isprotejus (kitos ziuri per nestuma tik 1-2kartus). Mazdaug kai suejo 4 men. nusiraminau, nes kritinis laikotarpis praejo... Sekmes, kantrybes ir tikejimo, kad kita karta pasiseks
Man irgi buvo paranoja, gerai kaip sakai, kad dažnai ultragarsu žiūrėjo, o jei ne

, tai blogos mintys manau būtų nenorėję apleisti