QUOTE(Staigmena @ 2012 11 16, 20:35)
Kai buvo mažesnė ir mano mergytė niekaip negalėdavo susikaupti ar atlikti užduotį kur reikia daugiau kantrybės (sudėlioti delionę, nuspalvinti). Didžiausia bausmė - ramiai pasėdėti. Nerimavau.... Tai praėjo. Kartai ir dabar nesusikaupia, patingi, randa priežasčių neskaityti.... Dėl daiktų pametimo - visiškai išsiblaškiusi. Jau nekalbu apie parkerius, pieštukus, trintukus... prieš kelias dienas uniformą mokykloje pametusi buvo

bet čia padėjo toks dalykas - pirmus du daiktus nuperku aš, nes kaip mama privalau pasirūpinit, o jei tuos pameta, kiti perkami iš jos santaupų. Buvo taip atsitikę. Paėmiau, nupirkau parkerį ir grįžusi namo padaviau jai čekį ir paprašiau (pareikalavau) atiduoti man piningus (tai buvo 2 klasėje spalio mėnesį). Žinokit tą parkerį saugojo kaip nežinia ką

taip pat su visais dalykais (aišku proto ribose). tai padėjo. Bet vis tiek dar sugeba pamesti ar palikti kur nors.... iš prailgintos grupės tai po 2 savaičių siuvinėjimo siųlus namo parnešė, vis pamiršdavo pasiimti...
Pykstamės kartais dėl to. Bet prisimenu savo sese, kuri net suaugusi sugebėdavo viską pamesti o ir dabar geba nieko namie nerasti būdama visiškai suaugusi...
Ka padarysi.. as manau cia jau toks zmogus yra, nepakeisi. Maniskis antrokas, gali is namu i mokykla be kuprines iseiti, as begu paduodu is paskos. Karta su slepetem atejo is mokyklos

pamirso lauko avalyne rubineje, penala gali klaseje palikti, neideti i kuprine...
Supratau kad barti ji ir nuolat pamokslauti yra beprasmiska. Dabar mokomes atsakomybes jausmo, pamirsai - tai eisi be to daikto, paskui jau galvosi, duodu specialiai laiko vakare viska sudeti paciam (vadoveliai, piestukai, sasuviniai...). Nestoviu prie rubines, tegu kaip apsirengia, taip ir eina - pats gi supranta paskui kai be pirstiniu lauke pavaiksto, kad reikia i kisene juos ideti, nemetyti. Vienu zodziu po truputi "rimteja" vyrukas is savo patirties

. Bet prireike metu, kad susideliotu visa tvarka jis pas save galveleje, nes pirmoje klaseje buvo liudnoka su drausme

Bet mums gera mokytoja pakliuvo, labai ji palaiko, ir supranta, bandom jam padeti kartu..
Bet kad su mama pasnekejus, ji man pasake, kad ir as tokia issiblaskius maziuke buvau, dabar lygtais "peraugau"
Mamytes viskas pataisoma, o kas nepataisoma - tai mylekit vaika toks koks jis yra. Mamos palaikymas ir meile labai daug ka duoda gyvenime