Priešmokyklinio ugdymo pedagogai

Su naujų mokslo metų pradžia, mielos kolegės

Turėsiu net 22 dūšeles, tai tikrai bus linksma.
Kaip jums tas planavimas patinka? Rašysit ant atskirų lapų, ar sąsiuvinį užsivesit?

Man tai patinka, mes tai atnt atskirų lapų. O kokią formą renkatės, kokia buvo ar kitą?

Gal kas turit kokių pasakų TAIKOS tema ar pan. - kartojuosi vėl?

Pas mane taip pat vaikiukai judrūs. Bus darbelio
Planus rašysiu ant atskirų lapų ko gero

Gal pavyktų štai šią pasaką apie pyktį "pritempti" prie taikos temos

Kartą gyveno labai temperamentingas mažas berniukas. Jo tėvas davė jam maišelį su vinimis ir liepė kiekvieną kartą, kai jis nesuvaldys savo pykčio, įkalti vieną vinį į tvoros stulpą. Pirmą dieną stulpe buvo 37 vinys. Kitą savaitę berniukas išmoko suvaldyti savo pyktį, ir su kiekviena diena vinių skaičius ėmė mažėti. Berniukas suprato, kad lengviau yra valdyti savo temperamentą, nei kalti vinis. Pagaliau atėjo ta diena, kai berniukas nebeprarasdavo savitvardos. Jis papasakojo apie tai savo tėvui, ir šis nutarė, kad kiekvieną dieną, kai sūnui pavyks susitvardyti, jis gali ištraukti iš tvoros po vieną vinį. Bėgo laikas. Atėjo diena, kai berniukas galėjo pranešti tėvui, kad stulpe nebeliko vinių. Tada tėvas paėmė sūnų už rankos ir nusivedė prie tvoros: "Tau neblogai sekėsi, bet matai, kiek tvoroje liko skylių. Ji jau niekada nebus tokia, kokia buvo. Kai pasakai žmogui ką nors pikta, jam pasilieka toks pat "randas" kaip šios skylės. Nesvarbu, kiek kartų po to atsiprašysi, "randas" išliks..."

Dar vieną esu išsisaugojusi apie blogį, gal kur pritaikysite

Išminčius asilas

Kartą vieniems ūkininkams įkrito į šulinį asilas. Kol ūkininkas galvojo, ką daryti, gyvūnas leido liūdnus garsus, prašėsi ištraukiamas. Galiausiai ūkininkas apsisprendė. Jis paskaičiavo, kad ištraukimas kainuotų gana brangiai, bet kadangi asilas jau senas, jis nebėra labai reikalingas žemės ūkio darbams, todėl neapsimoka jo iškelti ir pakvietė visus savo kaimynus užkasti šulinį. Jie visi pradėjo dirbti. Asilas suprato, ką žmonės sugalvojo daryti ir pradėjo garsiai rėkti. Bet po kiek laiko visų nuostabai jis nusiramino. Po kelių žemės kastuvų ūkininkas nusprendė patikrinti, kaip jis ten, gal jau nebegyvas... Ūkininkas buvo labai nustebęs iš to, ką pamatė. Kai žemė krito asilui ant nugaros, jis stengėsi ją nusipurtyti, suminti ir vis atsistoti ant viršaus. Nors ūkininkas su kaimynais ir toliau vertė žemę į šulinį, kiekvieną kartą gyvūnas ją nusipurtydavo, sumindavo ir vis iškopdavo į viršų. Labai greitai visi buvo nustebinti, kai asilas šoktelėjo virš šulinio krašto ir, dar kartą nusipurtęs, nesustodamas nubėgo tolyn nuo savo buvusio šeimininko.
Gyvenime jūs sutiksite daug purvo ir kiekvieną kartą, kai likimas atsiųs jums to purvo vis naują dozę, nepasiduokite, o tik nusipurtę eikite pirmyn aukštai iškėlę galvą. Kiekviena iškilusi ir įveikta problema – tai galimybė tapti stipresniu. Jei nesustosite ir nepasiduosite, tikrai išbrisite iš bet kurio jums neteisėtai pilto purvo.

Vietoj moralo:[U]

Norint būti laimingu ir kad tau sektųsi, reikia žinoti penkias paprastas tiesas:

1. Išlaisvink savo širdį iš nuoskaudų – NUOŠIRDŽIAI ATSIPRAŠYK TŲ, KAS TAVE ĮSKAUDINO IR BŪTINAI ATLEISK JIEMS PATS – jie tada tikrai nebepyks ant tavęs ir nelinkės tau nieko blogo.
2. Išlaisvink savo protą nuo tau atrodančių didžiulių rūpesčių - dauguma jų tiesiog lengvai išsispręs – VISADA ATSIRAS KAŽKAS, KAS TAU PADĖS.
3. Gyvenk sąžiningai ir teisingai, o svarbiausiai niekam nelinkėk blogio, nepilk purvo, nesiųsk prakeiksmo ir nekenk - net mintyse, nes bet kas, ką pasiųsi ar palinkėsi kitam, tau pačiam sugrįš dešimteriopai didesniu blogiu ir smūgiu – atsiras netikėtos bėdos ar ligos.
4. Visada duok daugiau, negu tavęs prašo.
5. Tikėkis gauti mažiau, negu tau reikia, tada niekada nenusivilsi.

Istorija su moralu, kurią galima pritaikyti tėvelių susirinkimui ir, žinoma, tai skausmingas priminimas mums pačioms, mielosios mamytės

Istorija apie berniuką, kuriam labai trūko bendravimo su tėčiu

Kartą žmogus vėlai grįžo iš darbo namo - kaip paprastai, pavargęs ir suirzęs. Tarpduryje jis netikėtai išvydo bemindžikuojantį savo
penkiametį sūnų.
-Tėti, ar galiu tavęs kai ko paklausti?
-Aišku. Kas gi nutiko?
-Tėti, o kiek tu uždirbi?
Tėvui tai buvo netikėta.
-Tai ne tavo reikalas! - pasipiktino jis. - Kodėl tu tai nori žinoti?
-Tiesiog šiaip - reikia. Pasakyk prašom, kiek tu uždirbi per valandą?
-Na, bus apie 500. O ką?
-Tėti... - sūnus pasižiūrėjo į jį iš apačios į viršų labai
rimtomis akimis. -
Tėti, ar tu galėtum man paskolinti 300 ?
-Tu klausei manęs tik tam, kad aš duočiau tau pinigų kokiam nors
idiotiškam žaislui? - suriko tėvas. - Žygiuok greičiau į savo kambarį ir gulkis miegoti!.. Negalima gi būti tokiu egoistu! Aš dirbu visą dieną, grįžtu nusivaręs nuo kojų, o tu taip begėdiškai elgiesi.
Mažylis tyliai nuėjo į savo kambarį ir užsidarė jame. O jo tėvas
taip ir liko stovėti tarpduryje niekaip negalėdamas išmesti iš galvos sūnaus prašymo. "Kaip jis išdrįso klausti manęs apie atlyginimą, o po to - prašyti pinigų?"
Praėjo kiek laiko. Tėvo širdis atlėgo, ir jis pradėjo svarstyti kiek
kitaip:
"Gal jam iš tiesų reikia nusipirkti kažką svarbaus. Velniai nematė
tų 300, juk jis manęs niekad iki šiol nėra prašęs pinigų".
Kai jis įėjo į vaiko kambarį, sūnus jau buvo lovoje.
-Sūneli, tu dar nemiegi? - paklausė jis.
-Ne, tėti. Tiesiog guliu,- atsakė berniukas.
-Aš, atrodo, buvau šiurkštus su tavimi,- tarė tėvas. - Man buvo
sunki diena ir aš tiesiog nesusivaldžiau. Atleisk man. Štai pinigai, kurių tu prašei.
Berniukas atsisėdo lovoje ir nusišypsojo.
-Oi, ačiū, tėveli! - sušuko jis netverdamas džiaugsmu.
Po to jis pasirausė po pagalve ir ištraukė iš ten dar keliolika
suglamžytų banknotų. Tėvas, pamatęs, kad vaikas jau turi pinigų, vėl įsiuto.
Mažylis sudėjo visus pinigus į krūvą, kruopščiai perskaičiavo kupiūras, ir po to vėl pakėlė akis į tėvą.
-Kam tu prašei manęs pinigų, jei tu jų turi? - nesusivaldė tėvas.
-Todėl, kad aš jų turėjau nepakankamai. Tačiau dabar yra tiek, kiek reikia,- atsakė vaikas. - Tėti, čia - lygiai penki šimtai. Ar aš galėčiau nusipirkti valandą tavo laiko? Prašau, ateik rytoj iš darbo ankstėliau - aš noriu, kad tu pavakarieniautum kartu su manimi.

Istorijos moralas?

Moralo nėra. Tiesiog norėjosi priminti, kad mūsų gyvenimas yra per trumpas, kad visą jį atiduotume darbui. Mes neturime leisti laikui tarsi smėliui išbyrėti tarp pirštų nei mažos dalelės nepaskiriant tiems, kas iš tikrųjų mus myli - patiems artimiausiems žmonėms.
Jei rytoj mūsų nebeliks, mūsų kolektyvas gana greitai suras, kuo mus pakeisti, ir tik artimiesiems tai bus iš tikrųjų didelė netektis, apie kurią bus prisimenama dar labai ilgai.
Pagalvokite apie tai - juk neretai darbui mes atiduodame kur kas daugiau laiko nei artimiesiems.

mes issikaulinom senu dienynu pildysim senus, nes tas mpats ssss... tik popieriaus gadinimas i atskrus lapus

nu super
butinai panaudosiu tevu susirinkimui
gal kas dar ko gero turi tevu susirinkimams kita savaite zadame daryt jau

Labai keista, kad jums leido

Moralo nėra. Tiesiog norėjosi priminti, kad mūsų gyvenimas yra per trumpas, kad visą jį atiduotume darbui. Mes neturime leisti laikui tarsi smėliui išbyrėti tarp pirštų nei mažos dalelės nepaskiriant tiems, kas iš tikrųjų mus myli - patiems artimiausiems žmonėms.
Jei rytoj mūsų nebeliks, mūsų kolektyvas gana greitai suras, kuo mus pakeisti, ir tik artimiesiems tai bus iš tikrųjų didelė netektis, apie kurią bus prisimenama dar labai ilgai.
Pagalvokite apie tai - juk neretai darbui mes atiduodame kur kas daugiau laiko nei artimiesiems.
[/quote]

aš dar dienyno negavau. nečiupinėjau. tai ir nežinau ką rašysiu

Labai labai ačiū mergaitės už idėjas TAIKOS tema )))))))))))))

Dienyne pildysim tik lankomumą ir žinias apie vaikus. Tai labai paprastas bus pildymas.
Na, o su planavimu, tai galima rinktis vieną variantą iš pasiųlytų trijų arba kurti savo ir pasitvirtinti metodiniam ( taip mums aiškino metodinėj dienoj)
Dienynas bus archyvuojamas pasibaigus mokslo metams, o planavimo medžiaga nearchyvuojama. Man tai čia panašu į pradinukių dieninius pamokų planus, tai dienai turi, o paskui seno nieks nebetikrina, nebent sau pasilieki.
Bet mes , priešmokyklinukės, įpratę kaupti dėl visa ko - o gal patikrins. Tai gal lapus segsim?

Sveikos, kokį variantą renkatės rašyti ilgalaikiams ir trumpalaikiams planams? Padiskutuokim apie įvairių variantų pliusus ir minusus.