[quote=Alchemie,2007 01 19, 22:55]
Nu va ir as cia atsiradau vel. Roga, malonu, akd pas mus uzejai. ir tikrai kvieciu i musu susitikima treciadieni. vaikus paziuri, kol mamos kalbasi, taip, kad, problemu, kur ji padeti nebutu.
is to ka rasai, tai tik galiu pasakyti, kad va siandien gavau pagyryma is bendradarbiu, kad esu auskines kantrybes su savo vaiku...as tik palingavau galva, bet zinau, kad tokiu mamu, kaip tu ar Vario, ar Aukses tai kantrybe yra deimantine..rasai su meile, be pykcio, aks daznai nutinka mamoms auginancioms tokius vaikus,nes jos pavargsta ir nuo vaiko elgesio ir isdaigu ir nuo visuomenes poziurio. ir tikrai labai noreciau isgirsti ka darei, kaip mokei ir kaip gyvenot su savo vaikiuku iki siol, kaip pasikeite vaizdas po darzwlio atejus i mokykla (nes mums mokykla gresia si rudeni)
Beje, man kilo ideja pasikviesti ta gydomosios pedagogikos specialiste i viena mamu vakareli, kad ir musu psichjologe sudalyvautu, manau butu naudinga. Bandysiu su ja susisiekti.
Tai va, Roga, jei esi ne ratuota, tai atsivesime i ta susitikima treciadieni 18.30 atrodo Zukausko gatveje (Siaures miestelyje )Kidy Gym patalpose.
sveiki, po savaitgalio ir pailsjusi ir aš grįžau...
butinai pasistengsiu dalyvauti susitikime, jai n enutiks nieko nenumatyto, tai tikrai atvyksiu. man taippat begalo viskas įdomu, ir man reikia pasikalbėti, pasitarti butinai to reikia...
auksine kantryne, nežinau ar tai kantrybė, juk tai mano vaikas, aš jį išnešiojau ir tokį nepaprasta pagimdžiau, tai ir turiu viską daryti, kad jis užaugtų geru žmogumi... nuovargis, tai gal kartais, bet kai pamatau savo vaiką, jo žydras kaip dangus akutes, kai jis apsikabina mane tai visas nuovargis, pyktis išgaruoja kaip dūmas ir vėl stuojiesi ir vėl eini, ir vėl viską kartu darome...
taip sutinku yra begalo sunku, kartais net pagalvoji, kad esu bloga mama, bet niekada, kad mano vaikas blogas, jis tiesiog toks yra ir jam pačiam reikia išmokti valdyti save, žiurėti į aplinkinius ramiai, susikaupti ir taip toliau, jam tiek daug darbų reikia nuveikti tam mažam žmogučiui, kad net pagalvojus baisu darosi, juk vaikiukui reikia kovoti su savimi ir su aplinkiniais, tam mažam žmogučiui....
mes su sunumi dar pradėjome visur lankytis ir daug kom domėtis, bet radviliškyje tada dar buvo begalo mažai informacijos. tiesa aš jam niekada nedaviau raminančiųjų vaistų, mes tiesiog abu kartu viską įveikėme. turėjome abu, nes jo tėvui viskas buvo nusišvilpti, todėl ir man trūko kantrybė ir su vaiku viską metę išėjome... dėl to viskas tik dar labiau paaštrėjo.. bet nieko ir tai viska įveiksime ir sustvarkysime po truputuka lėtai lėtai...
o dėl mokyklos mano nuomonė yra svarbiausiai domėtis, ar mokytoja pirmokėlio mokės dirbti su hiperaktyviu vaiku... aš atvedusi savo vaiką dar vasaros pradžioje iš karto paklausiau ar galės dirbti ir mokyti, nes yra svarbu, kad mokytoja žinotų, kad vaikas yra hiperaktyvus, tai begalo svarbu, nes jam reikia įpatinogo dėmesio. juk jie nepaprasti sidabriukai, o ypatingi
begalo būtų įdomu ir su daktare pasikalbėti ir pasibendrauti, juk nieko nėra svarbaus už mūsų mažylius