Krizė šeimoje

nu aciu aciu bet ir as ragiukus turiu , gyvenimas nelepina..isitikinau jau tuom senai...metai bega...senstu, kartais gyvenu praeitimi, bet vis dar viliuosi, kad ir i mano kiema ateis svente...
na mano vyras nesako nieko...ir remus paprasiau padare, ir siulu nuperka jei reikia irner cia ko saipytis, kiekvienam juk savas hobis

labai persiprašau, kad kišuosi, bet būtent dėl krizės šeimoje čia ir skaitinėju, kad perprasti ko Jums moterims trūksta kai sakote: "...dėmesio iš vyro...", "...nebejaučiu dėmesio, švelnumo...", kuo daugiau skaitinėju tuo mažiau suprantu ir man labiau panašu visa tai į "....nueik nežinia kur, atnešk nežinia ką...". Tai kaip mums perprasti "kur nueiti" ir "ką parnešti" , o iš čia ir kyla vyrų nepasitenkinimas ir užsidarymas savyje. Va dėl to mes ir nemėgstame kalbėtis apie jausmus, nes jūs kalbate "paveikslėliais" t.y nieko konkretaus, o apie "kažką" aplinkui.


Brangiosios moterys dažnai girdime tokį Jūsų pasakymą: "...anksčiau tu buvai kitoks..." Man telieka atsakyti: Jus moterys parodykite savo vyrams moteris kurias jie vedė ir jie taps vyrais už kurių Jūs ištekėjote, bet ar tai įmanoma. Taip kaip neįmanoma du kartus įbristi į tą pačią upę, tai ir santykiuose grąžinti to kas prabėgo neįmanoma, galima tik kurti naujus šių santykių etapus, kurie gal bus netgi puikesni. Santykiai yra dinamiškas o ne statinis reiškinys ir visokiausių etapų būną, bet kai iš mūsų reikalaujama "sustabdyti akimirką" pradedame jausti apmaudą mes, nes išeitų kad visą ką darėme, darome yra blogai, netinkama, ne taip. Tada iškyla dilema: jei jau viskas taip blogai, tai ar yra prasmė daryti kažką ateičiai.


Mes kitaip matome gyvenimiškas situacijas. Žvelgiame į jas per pragmatizmo ir logiškumo prizmes ir todėl ta pati gyvenimiška situacija gali atrodyti kitaip nei Jums, žvelgiančioms į viską per emocinę prizmę.


PVZ. Vyras dažnai girdėdamas žmoną bambant, kad pavargsta namuose su vaikais ir buitiniais rūpesčiais, atėjus savaitgaliui pasiūlo žmonai nuvažiuoti pavalgyti bare. VYRAS galvoja: nu va pasiūliau pavalgyti ne namie, kad nereikėtų gaminti valgyti, plauti indų ir šiap išėjimas iš namų prasiblaškymui.
ŽMONA galvoja: nu va pusę penktadienio laksčiau po parduotuves, kad pagaminčiau skanius pietus savaitgalį, tai šitas "kiaulė" dabar pareiškė tipo aš jau ir valgyti neskaniai gaminu, kad reikia po barus pietauti.

REZULTATAS: abu tyliai nuryja "apmaudo piliulę" nes kiekvienas jaučiasi įdėjęs pastangas į kito gerovę ir likęs nesuprastas. Tokių situacijų gyvenime būna n+1 ir viso šito rezultatas santykių krizės.

Pavyzdys nesąmoningas dėl tos kavinės.. 99 proc moterų tikrai apsidžiaugtų.. bent jau mano vyras pasiūlo pavakarieniauti kažkur, ir dar niekad nekilo minties, kad neskaniai gaminu, nes visada būna padėkota už skanų maista,,
p.s. man pasisekė, nes turiu nuostabią anytą, kuri vyrui nuolat kala į galvą, kad turi rodyti dėmesį žmonai.. kartais slapčia pagalvoju, kad turbūta jai to dėmesio trūksta iš vyro, todėl nori, kad bent jau sūnus toks nebūtų.. bet žinoma, laikui bėgant to dėmesio mažėja ir tai natūralu..

Visiškai sutinku su Publicum47!!! Moterys, pergyvenančios krizę - išmokyte šį postą atmintinai!!! Santykiai pereina į vieną kitą stadiją. Nenorėkite apsiseilėjusių vyrų, kokiais jie bu o pirmus metus. Ir konkrečiai jiems pasakykite, ko norite. Ir, aišku, neapsileiskite ir nedūsaukite. Būkite netgi ne tokios žavios, kokios buvote tada kažkada, o dar geresnės ir gražesnės. Ir mylėkite save - tada ir vyras jus mylės!

Labai puikus pavyzdys del baro, tik reiketu gal kiek placiau i ji pazvelgti, kad suprasti tikraja esme, kaip skirtingai ta pacia situacija mano vyrai ir moterys...
Bet klausimas, kaip isvengti tokiu situaciju, arba bent kaip sumazinti ju kieki kasdienybeje??? Juk is esmes, stengiasi abu - vienas sukurti sventine nuotaika ir issivezti savo moteri is namines aplinkos prasiblaskymui, kitas - palepinti vyra demesiu ir skaniu valgiu... O rezultatas - liudnas.... Kaip ismokti matyti ir suprasti tai vienas kito akimis??? Ir is viso - ar tai imanoma? Ar verta, ar taip neprarasime savojo "as"???
Is viso, perskaiciau visas Publicum47 zinutes, gaila, kad ju taip mazai, labai lauksiu daugiau pasisakymu Ir labai gaila, kad neperskaiciau ju anksciau....

O gal užtektų tiesiog atviriau ir konkrečiau kalbėtis, o ne kelti audras savyje, neprasitariant antrąjai pusei...

del kavines , nevisada tom kavinem yra licnu pinigu, kad sedet kavinese...

Tikrai taip, bet kad viskas butu taip paprasta.... Reikia moketi ne tik kalbetis, bet ir isgirsti bei suprasti kita...

Papildyta:


Kartais uztenka tik noro ir trupucio isradingumo - galima visiems nueiti i maza kepyklele ir suvalgyti po bandele, ar isgerti arbatos, tiesiog retkarciais pakeisti aplinka ir leisti sau atsipalaiduoti

Publicum 47,

Noreciau dadurti, kad su laiku problemu vis daugeja, nes dideja zmogaus poreikiai. Zmones privalo augti kartu su problemomis, taciau ne visi moka jas spresti, turi tam laiko, ar galausiai noro. Juk kaip gerai stumti kuo tolyn bedas, neieskant jokio sprendimo budo. Sunku ziureti tiesai i akis, tam reikia stiprybes, kurios mums dazniausiai ir pritruksta. Prasideda nesusikalbejimas, nes nuovargis, skriaudos, nuoskaudos pradeda grauzti is vidaus. Egoizmas vis kala- tu vargsele, tu nusipelnei poilsio,tempi visus kampus, o tavo vyras leidzia sau sedeti ir ramiai ziureti televizoriu. Taskas. To pakanka sukelti vidiniam konfliktui, kuris anksciau ar veliau issilieja, bet vyras lieka nesuprates-is niekur nieko ji pyksta, jai trugdo mano istiestos kojos, kodel ji taip pasikeite,ko ji is manes nori?Brandos nori, kad viskas pasikeite, atsirado vaikai, padaugejo rupesciu, galva pilna neisprestu uzdaviniu. Ir galiausiai taip isiliejame i kasdienybe, kad nebemokame net atsipalaiduoti. Ot nuo visko atitrukti ir i kokius Maldyvus! tik uz kokius pinigus?
Papildyta:


Taip, uztenka ir kepykleles, tik dazniausiai kalbos nera, mintys skraido, sedi, tyli, svajoji...

Brangiosios Damos, manau, niekam nėra paslaptis, kad moterys ir vyrai kalba "skirtingomis kalbomis", o santykiai ir yra ta gyvenimo mokykla, kurioje stengiamės suprasti ir perprasti vieni kitų "kalbą". O kaip ir kiekvienoje mokykloje būna pirmūnų, kuriems tai sekasi geriau ir būna dvejetukininkų, kurie niekaip negali perprasti "dėstomo dalyko" esmės. Ir tik sulaukę savo saulėlydžio, kas gerai ir nuoširdžiai mokinosi, sulaukia "abitūros diplomo", o tada peržvelgę savo gyvenimo kelią gali pamatyti, kiek bereikalingų priekaištų buvo, kiek beprasmių ginčų ir konfliktų praeita ir kiek šitų konfliktų šleifas sugadino brangaus laiko santykiuose, kuriems iki harmonijos buvo tiek nedaug.
Taigi Mielosios moterys idant Jūs taptumėte "išminties spindulėliais" savo santykiuose su vyrais visų pirma reikėtų įsisamininti, kad mes vyrai esame PRIMITYVAI. Te nebūna tai Jūsų suprasta kaip blogas žodis, nes taip ir nėra. Parasčiausiai mes tokie esam ir aš pasistengsiu tai pagrįsti. Kai pavasarį Jūs matote žydinčias gėles - Jūs matote bundančią gamtą, gyvenimo ir aistros proveržį, naujų polėkių antplūdį ir ..........., o mes matome - ŽYDINČIAS GĖLES. Kai Jūs matote plaukiojančias gulbes su gulbiukais - Jūs matote gamtos harmoniją, idilę, pagaunate save užlūdus troškimui apsikabini ir ........, o mes matome - GULBES. Tokių pavyzdžių galima vardyti daug, bet pataupysiu savo primityvias smegenis (kitaip jos užvirs). Čia mes aptarėme kaip vyrai ir moterys mato juos supantį pasaulį. Moterys tuos vaizdus suvokia, o mes juos matome. Lygia ta pati "problema" yra ir su gamtos mums duota komunikacijos priemone - gebėjimu kalbėti. Mes vyrai kalbą naudojame informacijos pateikimui ir jos gavimui, o Jūs moterys... net nežinau kaip tai įvardinti. Pasinaudosiu kažkur girdėtu posakiu: "kalbate paveikslėliais". Čia ir kyla didysis konfliktas tarp to kas buvo pasakyta ir kaip ta informacija buvo priimta.

Perpratę tai - kad mūsų supratimo lygiai skiriasi, tikriausiai sutiksite, kad norint būti suprastiems reikia žmogui kalbėti "jo kalba". Juk dešimties metų vaikui nedėstysite kvantinės fizikos teorijos moksline terminologija, o bandysite nusileisti iki jam suvokiamų terminų ir pavyzdžių. Taip ir kalbantis su vyrais reikia ne kalbėti, o pateikti informaciją. Čia tikriausiai reikalingas pavyzdys.


PVZ. Jūs norite, kad Jūsų vyras dovanotu Jums gėles ar smulkias dovanėles ne tik švenčių progomis, o ir be priežasties, Jūs taip jam ir pasakote: ..."tu niekada nepadovanoji man gėlių šiap sau...".Vyras suprato informaciją, kad jums reikia GĖLIŲ, bet ar Jums iš tikrųjų reikia GĖLIŲ. Aš manau, kad Jūs norite pasakyti savo vyrams, kad dovanodamas gėles jis parodys savo dėmesingumą Jums ir Jūs žinosite, kad pirkdamas gėles vyras galvojo apie Jus. Ir šis žinojimas Jums yra labai svarbus ir saldus.........BET SAVO VYRAMS JŪS PASAKĖTE, KAD NORITE GĖLIŲ. Jūsų vyrai suvokdami "projekto" svarbą (nes kitaip bus blogai) įsiveda į savo telefoną priminimą, kad kiekvieno mėnesio 5 dieną parnešti žmonai gėlių ir taip sugadina visą "projekto" didingumą. Jūs suprantate, kad negavote to ko tikėjotės (o tikėjotės ne gėlių, o to ką tos gėlės simbolizuoja) ir liekate nepatenkintos, o vyras lieka nesupratęs - kodėl įvykdęs Jūsų prašymą gauna tą patį rezultatą: nepatenkintą žmoną. Nuo šios akimirkos skirtingose porose viskas toliau vystosi skirtingais scenarijais (ginčai, konfliktai, nekalbadieniai, durų trankymai, intymumo abstinensija ir ......)

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.