QUOTE(klopedija @ 2006 11 07, 15:39)
Vaikai papročius perima iš tėvų, iš giminės. Jei šeimoje puoselėjamos tautinės tradicijos (dainuojamos liaudiškos dainos, šokami liaudiški šokiai, žaidžiami žaidimai), vaikas jas perims savaime. Jei repas - griausia muzika, kompiuteriniai žaidimai - geriausi žaidimai, tai apie kokį tautiškumą kalbėti?..

Tuomet jokie mokytojai neįskiepys tautiškumo jausmo.
O gaila...

, nes mes pasauliui įdomūs tik savo etnokultūra, t.y. tuo, ko kitos tautos neturi. Netgi moteriškų pavardžių galūnių -yčių, -ienių bandome nusikratyti, siekdamos "lygių galimybių".
Visiškai sutinku. Manau, galima daugiau ar mažiau domėtis krašto (šalies) istorija, kultūra, papročiais ar menu, bet svarbiausia mylėti savo gimtinę, šalį.
Tačiau keli mano pažįstami sako, jog
būsimajam ES piliečiui iš vis nėra ko laikytis to savo tautiškumo ir patriotizmo.