Ačiū, mamos. Matau, kad nemažai būtų duodančių atgal, tačiau pirmauja tos, kurios mano kad iškart skirtųsi. Labai kategoriškas sprendimas, tačiau šiai dienai ir aš manau, kad antrojo karto laukti būtų savigarbos pamynimas. Na bet ką gali žinoti kaip gali būti....
Aš irgi balsuoju už pirmąjį variantą.
Jei pakels ranką prieš mane ar prieš vaikus,tuoj bus lagaminėliai sukrauti ir prie durų padėti
Jei pakels ranką prieš mane ar prieš vaikus,tuoj bus lagaminėliai sukrauti ir prie durų padėti
QUOTE(augute @ 2006 11 07, 23:26)
Aš irgi balsuoju už pirmąjį variantą.
Jei pakels ranką prieš mane ar prieš vaikus,tuoj bus lagaminėliai sukrauti ir prie durų padėti
Jei pakels ranką prieš mane ar prieš vaikus,tuoj bus lagaminėliai sukrauti ir prie durų padėti
Tu ką,apie vaikus nei kalbos negali būti,ne tik skirybų,bet dar ir į teismą paduočiau
Esu tai patyrusi,kai mama parvedė mums naują tėtį 
QUOTE(ramzis69 @ 2006 11 08, 18:45)
O dievai, naujasis tėtis jus skriaudė? Blyn, va aš labiausiai bijau tokio varianto - irgi esam be tėčio, visokių kandidatų atsiranda, bet baisu nors tu ką...
Niu, aš su savo nuomone netelpu į apklausos klausimus: manau smurtas šeimoje yra lyčių nelygybės pasekmė: kai isterikuojanti moteris į vyrą paleidžia šlepetę ar dar ką čia "moteriškos sielos jautrumas", o jei vyras tą šlepetę meta atgal: ai-ai-ai, smurtas, gelbėkit,... Nekalbu apie alkoholikus ir asocialus, bet viditunėje šeimoje daugiau smurtauja moterys: jos greičiau įsikarsčioja, kilus ginčui bando trenkt, skelt antausį, paleist kokį daiktą,... bet čia smulkmena, o jei neiškentęs vyras bando sulaikyt jos ranką ar šlepteli per veidą isterikai nutraukt čia jau RIMTA priežastis aiškint visam pasauliuj kad esi mušama. O jau kaip psichologinį šantažą/ terorą moterys moka taikyti. Manau joks smugis nesuteiks tokio skausmo kaip moters "nekaltos" užuominos. Sorry.
jei uztrenktu iskarto isiskirciau,niekada gyvenime to netoleruociau...
QUOTE(Medinis @ 2006 11 20, 09:30)
*Drugelis, tu po to apklausą padaryk ne teorinę, o faktinę - kaip elgėsi žmonės iš tiesų patyrę smurtą.
Aš tai vat galvoju, kad jei laimėčiau milijoną, tai išdalinčiau jį elgetoms prie bažnyčių...
Aš tai vat galvoju, kad jei laimėčiau milijoną, tai išdalinčiau jį elgetoms prie bažnyčių...
Vaikshciojau su geru fingalu tarpuragyje
Bet ir ex- ne ka geriau atrode 
QUOTE(IrenaR @ 2006 11 04, 23:05)
Čia tikra teisybė - jei taip atsitiktų iš niekur nieko pirmą dieną po vestuvių - visos iš karto skirtųsi. Bet tai vyksta palaipsniui, ir paskui atsigręžus atgal , sunku suprasti, kaip galima buvo taip ilgai kentėti.
Taip, teoriškai tikrai TAIP. Pirmąją vestuvių dieną skirtusi daugiau moterų, nei nugyvenusios kažkiek metų. Kodėl? Todėl, kad tada susipina daugybė daugybė dalykų - buitis, namai, vaikai, draugai, giminės.... Negi imsi ir viską nutrauksi? Paprasčiau pasitepti mėlyną paakį pudra ir papasakoti bendradarbiams istoriją apie virtuvinės spintelės dureles, kurios nelaiku atsidarė.
Deja, bet praktika dažniau tokia.Ir šiuo atveju praktika nuo teorijos oi kaip skiriasi. Kaži kiek IŠ TIKRO patyrusių smurtą išsiskyrė iš karto? Kiek jų nesitikėjo, kad tai paskutinis kartas, kad tai nepasikartos? Ir kiek jų tekėdamos nesakė, jei tik pakels ranką, viskas bus baigta....
