kadangi mokaus Vilniuj, o MB dirba kitam mieste, tai susitinkam tik savaitgaliais... Jau zinojau, kad tas laikas turetu buti, na nujauciau kazkaip
ir ta diena kaip siandien atsimenu zodziu, sugalvojau, kad ta diena reik padaryt skania vakariene (nors sirdis ir nujaute, kad gali kazkas atsitikt, bet dar nebuvau tikra), ir prie visokiu ten skanybiu ruosiau darzoviu kose... Ir viskas prasidejo nuo to
reikejo sumalt ta kose, o sugedo maltuvas... kadangi as tokia siek tiek turinti isteriskumo 
tai pradejau savaji ragint, kad paziuretu, kas ten jam yra... o tas vargsas dar buvo ir koja susilauzes tuo metu, ziuriu kazkoks tai visas isbales (matyt maste, ka reiks pasakyt, kai pirsis), atklebenksciavo iki virtuves... o as jau panikuoju, kad mano skanioji vakariene suniui ant uodegos, galiausiai taip susiriejom, kad as islekiau i balkona rukyt ir nusprendziau ta vakara nesisneket su MB 
pareinu is balkono - ziuriu ir zvake uzdegta ir sampano ipilta 
o tas mano vargselis siaip ne taip atsiklaupe (vaizdelis geras, kai viena koja sulauzyta) ir pradejo savo meiles prisipazinima.... aisku, kita diena susiorganizavom nueit i spektakli "Meile ir mirtis Veronoje", tada ir geliu nupirko
uz tai kai kas nors klausia, kaip suzadetuves, tai is karto prisimenu ta nelemta darzoviu kose....
ir siaip buvau is pradziu nepatenkinta, kad nepadovanojo geliu ir kad nelabai romantiskoj vietoj, nes buvau beveik prie puodu...
bet dabar smagiai pasijuokiam is to - svarbiausia geri ketinimai ir meiles kupina sirdis
