(lauke lijo). Penktadienį daktarai apžiūrėjo ir nuramino, kad be pirmadienio dar negimdysiu, mažylei viskas ok bet ji dar nepasiruošusi 
tad teko nusiteikt savaitgalį praleist ligoninėj 
Jokios gimdymo veiklos nesijuto, nors ir laksčiau laiptais per dieną po kelioliką kartų žemyn aukštyn į ketvirtą aukštą... nepadėjo... 
Vakare gan anksti susiruošėm gultis, truputį po devynių jau gulėjom lovose, miego nesinorėjo tad skaičiau. Staiga iš ktūtinės pasipylė pienas ir taip stipriai, kad pižama permirko!!! Atsisėdau ant lovos krašto ir pamėginau spintelės apačioje pasiekti liemenėlę, kai pajutau kad apačioje pokštelėjo ir pasipylė vandenys
Bėgo taip stipriai, kad bijojau pajudėti, merginos nubėgo pakviesti seselės, o mane pradėjo krėsti drebulys , apėmė ir džiaugsmas kad JAU PAGALIAU ir baimė o kaip gi čia bus... Daktarė apžiūrėjo, tie patys 2 cm kaip ir buvo Buvo pusė dešimtos, paskambinau vyrui, kad JAU, tai atlėkė per kelias minutes
nenorėjo praleisti svarbiausio įvykio... Drebančiom rankom susimečiau daiktus ir iškeliavom į gimdyklą.Mus pasitiko labai maloni akušerė, paguldė į lovą, prijungė aparatus tonams ir patarė pamiegoti, nes sąrėmių dar nebuvo. Nespėjau nė bluosto sudėti kai jie prasidėjo ir iš kart vos penkių minučių intervalu. Akušerė vis atbėgusi patardavo kaip elgtis kaip vyras galėtų padėti. Kai skausmas pradėjo stiprėti vyras trindavo nugarą ir tai gan stipriai palengvindavo skausmą. Kai pavargau vaikščioti atsigulusi sugebėdavau tarp sąrėmių net užsnūsti, o per sąrėmius spausdavau vyrui ranką kiek sveikatos turėjau
Kai skausmas dar sustiprėjo vėl pradėjau vaikščioti, jis tapo toks stiprus, kad jau pradėjau galvoti apie epidūrą, kai pajutau, kad jau norisi stumti! Buvo apie pusę trijų, kai užsiropščiau ant stalo ir prasidėjo linksmoji dalis... Iš to strioko suretėjo sąrėmiai ir nesisekė taip greit išstumti mažulės Kai pamačiau deguonies kaukę ir pasakė, kad mažulė pradeda dusti labai išsigandau pakvėpavus deguonies lyg ir pagerėjo, bet kad greičiau gimtų prakirpo ir tada iš visų jėgų kiek jų dar buvo (dar ilgai akys buvo kruvinos ) stūmiau kol išgirdau skardų klyksmą . Tada pajutau tokį palengvėjimą...o kai uždėjo ant krūtinės tą mažą kleckiuką iš laimės vos širdis neiššoko Gimė Evelina 3870 g ir 55 cm ūgio
Labai džiaugiuosi kad kartu buvo vyras, be jo paramos ir pagalbos būtų buvę daug sunkiau ir baisiau.
