Pries kuri laika ir as labai norejau cheminio. O dar ir drauge kaip tik susidejo, jai beje labai tiko..

Nors mama sake, negadink plauku,degina, ir jai buvo nudegine (pries dvidesimt metu), o pirmo plovimo issileido ir gavosi apipesiota sukuosena. Nuotraukose plaukai tiesiog styro. Sakau dabar kiti laikai, kitos priemones..Na tai ka, pirmyn i kirpykla. Sakau noriu cheminio, lengvo (kad plauku neperdeginciau), smulkaus. Dabar galvoju reikejo daryti stambu.Rezultatas:po poros dienu, braukiant ranka per galva jausdavosi "eziukas" (plauku prie pat odos buvo sveiki, be chemijos, nenudeginti ir stipresni nei pati seveliura), kol apsipratau kiekviena karta patirdavau ministresa, nes atrode, kad ties tuo eziuku plaukai viena diena nulus.. Galiukai - sausi kaip Sachara, o susitvarkyti negaliu:cry: Pries viska, isivaizdavau kaip plevesuosiu garbanom, taciau plaukai graziai atrode, tik islipus is vonios, ir pirma diena, o veliau i uodegyte suristi budavo, bet vaizdas vistiek tragiskas, kadangi sruogeliu ir trumpu budavo, pro visur tik lenda (juk net "susilaizyti" negalejau), zodziu atrodziau kaip "lenino anuke-spalinuke". Kai tik siek tiek ataugdavo, lekdavau kirpyklon pakirpti galiukus, tepiau visokiais balzamais, kol pagaliau vasara buvo nukirptos paskutines cheminio liekanos..