
QUOTE(Myl @ 2007 03 16, 23:33)
Negaisk laiko vedusiems. Jeigu jau labai patinka , tai nebent nelaukus ilgai liepk pasirinkti. Jei rupi pasirinks tave, jei ne tai nors laiko nesugaisi. 

Tai aš žinau, kad ne mane...




O jeigu visa istorija butu tokia: "tarp musu su vyru buvo laukine aistra. Mylejome. Einant laikui nutolome, jis man neistikimas. Ilgiuosi artumo, fizines meiles. Ir cia sutikau ji (taip pat lovelasa). Noriu jo (kaip kompensacijos), nors zinau, kad tai bus tik nuotykis. Galbut pades apsispresti ir skirtis su vyru."
Ar tik ne taip?
Ar tik ne taip?
Manau mesiu šį reikalą... negaliu būti meiluže...
nes vat šiandien parašiau žinutę, kad gal susitinkam, o jis man atseit "aš šiandien užsiėmęs...sorry gal kitą kartą"
nu blin kaip mano jausmai užsigavo... matyt čia viskuo kaltas pavydas... geriau jau nesusidėsiu su juo kol dar nieko neįvyko...negaliu dalintis vyru, kuris man patinka... net kontaktus visus jo ištryniau..jei neieškos manęs tai pačiai jau niekaip nebeišeis jam pasiskambinti ..



ant griuvesiu ir asaru, laimes nepasistatysit, oi, kaip linkiu, kad nepasistatytumet...
bukite zmones, ne gyvuliai. rujai nepasiduokite
bukite zmones, ne gyvuliai. rujai nepasiduokite
QUOTE(Deiman @ 2007 03 18, 19:11)
ant griuvesiu ir asaru, laimes nepasistatysit, oi, kaip linkiu, kad nepasistatytumet...
bukite zmones, ne gyvuliai. rujai nepasiduokite
bukite zmones, ne gyvuliai. rujai nepasiduokite




na, apie vyro ir jo zmonos santykius ne mums sprest ir speliot. kaip sakant negyvename ju gyvenimo ir negalime zinoti kaip ten is tikruju yra. nutole, nenutole, laimingi, nelaimingi...
mes galime patarti tik autorei, kuri raso ir tiksliai zino ka jaucia, ko nori.
nors ir cia nelabai ka patarsi, nes kol veikia blaivus protas tol ir patarimu nelabai reikia, kai jausmai uzvaldo, visi patarimai praranda prasme, tiksliau lauki ne patarimo, o pritarimo.
viskam reikia laiko. kaip sakant, nutirpus baltam sniegui, ant zolytes pasimatys kas kur kakojo...
P.S pasistatysi ta laime ant griuvesiu, pasistatysi... tik jautresniam zmogui sazines grauzimas del savu nekaltu iskaudintu sirdeliu ilgai nenurimsta, arba atsiranda zyziantis nepasitikejimas ar uzslaptintas noras buti geresne, bei to patvirtinimas is aplinkiniu, kartais atsiranda lyginimas...zodziu
bet kaip sakant, nera namu be dumu, nera seimos be kriziu, problemu, isgyvenymu, pergyvenimu, meiles, dziaugsmo, svelnumo, supratimo, palaikymo, juoko, aistringu naktu, svajoniu, noru ir troskimu
mes galime patarti tik autorei, kuri raso ir tiksliai zino ka jaucia, ko nori.
nors ir cia nelabai ka patarsi, nes kol veikia blaivus protas tol ir patarimu nelabai reikia, kai jausmai uzvaldo, visi patarimai praranda prasme, tiksliau lauki ne patarimo, o pritarimo.
viskam reikia laiko. kaip sakant, nutirpus baltam sniegui, ant zolytes pasimatys kas kur kakojo...
P.S pasistatysi ta laime ant griuvesiu, pasistatysi... tik jautresniam zmogui sazines grauzimas del savu nekaltu iskaudintu sirdeliu ilgai nenurimsta, arba atsiranda zyziantis nepasitikejimas ar uzslaptintas noras buti geresne, bei to patvirtinimas is aplinkiniu, kartais atsiranda lyginimas...zodziu

bet kaip sakant, nera namu be dumu, nera seimos be kriziu, problemu, isgyvenymu, pergyvenimu, meiles, dziaugsmo, svelnumo, supratimo, palaikymo, juoko, aistringu naktu, svajoniu, noru ir troskimu

cia ne jautrume esme, o tame, kad viskas bumerangu sugrizta. ne jums, tai vaikams.
QUOTE(kolkasniekas @ 2007 03 18, 18:50)
Manau mesiu šį reikalą... negaliu būti meiluže...
nes vat šiandien parašiau žinutę, kad gal susitinkam, o jis man atseit "aš šiandien užsiėmęs...sorry gal kitą kartą"
nu blin kaip mano jausmai užsigavo... matyt čia viskuo kaltas pavydas... geriau jau nesusidėsiu su juo kol dar nieko neįvyko...negaliu dalintis vyru, kuris man patinka... net kontaktus visus jo ištryniau..jei neieškos manęs tai pačiai jau niekaip nebeišeis jam pasiskambinti .. 



Dar tik manai, ar tikrai jau meti? Šiaip ne jausmai užsigavo, o buvo užgauti tavo principai, mat pasisiūlei, o jis atsisakė. Šiaip nežinau kurioj vietoj padėtas pavydas, bet tavo ambicijoms tai buvo spjūvis į veidą. Apie dalinimąsi irgi perlenkei, o tu jo klausei, ar jis nori save dalinti? Nu labai gera strategija šioj vietoj atsakomybę nuo savęs permesti jam, maždaug jei paskambins, vadinasi jis tavęs ieškojo, tu čia nieko dėta, tik atsiliepei į jo skambutį. Jei nepaskambins, pataps kiaule, kuriam tu neįdomi.
QUOTE(Deiman @ 2007 03 18, 21:01)
cia ne jautrume esme, o tame, kad viskas bumerangu sugrizta. ne jums, tai vaikams.
NESAMONĖ!
Atsiprašau, bet tikrai nesamonė, patys kuriame sau gyvenimą ! O vaikai prie ko

QUOTE(FaTaFeE @ 2007 03 19, 00:34)
NESAMONĖ!
Atsiprašau, bet tikrai nesamonė, patys kuriame sau gyvenimą ! O vaikai prie ko
Atsiprašau, bet tikrai nesamonė, patys kuriame sau gyvenimą ! O vaikai prie ko

deja uz tevu nuodemes,klaidas ir padarytus nusizengimus-tikrai moka vaikai...toks desnis..juk tau bausme nera tokia baisi,o matyti kenciancius savo vaikus uz savo kaltes-nera nieko baisiau....karma...
QUOTE(kolkasniekas @ 2007 03 18, 19:26)
be to kokia čia šeima, kai motina palieka vaiką auginti tėvui, o pati važinėja po užsienius dirba
faktas patikrintas... be to tada ir jo žmonai turi nesisekti.. nes tai jam antra santuoka... 


Pati kalbi apie savo jausmus, apie tai, kd jau tampa sunku tą žmogų dalintis su kažkuo dar. Kam reikia save dar labiau įpainioti ir skaudinti. Moteris turi būti verta kažko daugiau, nei rankioti dėmesio trupinėlius. Vyrui aišku labai savimeilę paglosto, kai kiekviename "uoste" po mylinčią moterį turi. Bet ar jis verta tokio komforto?