Tą įsimintiną vakarą katinas, begaudydamas riebią musę, išvertė du vazonus su kaktusais ant kilimų.


Paskambinau į gimdymo namus, papasakojau apie radinį... Mane nuramino, paaiškino, kaip elgtis... Žodžiu, reikia laukti ir stebėti. Bet vos tik padėjau tel. ragelį, pajutau, kad ir vėl rasiu kai ką... Ir tikrai taip - kažkokia žele pavidalo kruvina "nuošliauža"! Tada jau vyras puolė skambinti ir po to be jokių abejonių mudu greit susiruošem į tuos gimdymo namus. Į ten atvykus, teko dar gerokai palaukti...
Kai mane patikrino gydytoja, buvo jau 21.30. Namo nebepaleido, o paliko stebėti, kas čia su manim dedasi, dėl ko tas kraujavimas. Kažkokie skausmeliai jautėsi ir darėsi vis stipresni. Bet gimdos kaklelis neatsidarinejo dar. Likom palatoj abu su vyru laukti, kas bus toliau. Jisai sau kuo šalciausiai žiūrejo TV kažkoki detektyva, o aš įsitaisiau supamoj kėdėj.
Apie 1 val. nakties mane patikrino. Kaklelis dar nejuda iš vietos. Nuėmė visus aparatukus nuo manęs - laukit ir tiek. O skauda jau labai stipriai ir dažnai. Vyro paprašiau, kad surastų sesutę ir uždetu man tuos aparatukus vėl ant pilvo, nes tik jie padėjo ištverti, kadangi jų parodymus galejau stebėti ant popieriaus, kur paišesi tie mano sąrėmiai - kylantys ir besileidžiantys, ir leliuko širdies tonai...
Galiausiai nebeapsikęsdama, paprašiau vyro, kad tas paprašytu kokių nuskausminančiu vaistų, nes man buvo apie juos užsiminta, esą galėčiau gauti, jei bus nebepakenčiama. Tas nuėjo, papraše, bet negavo, nes, atseit, nuskausminimas sulėtina kaklelio atsidarinejimą ir aplamai visą gimdymo eigą. Žodžiu, reikia ištverti be nieko. Pasijutau, švelniai tariant, labai beviltiškai...
Apie 2.30val. patikrino mane - dar tik 1 cm atsidaręs! Paskui maždaug po valandos vel patikrino ir nusigando, kad vaiko širdies tonai susilpneję. Tada vyrą nuvijo nuo lovos, kur jis snūduriavo, o mane griežtai nukrapšte nuo medinės supamos kedės - mano išsigelbėjimo skausme, ir liepė stotis ant kelių, remtis alkūnėmis, kas buvo baisiai nepatogu ir skausminga... Tada man nuleido vandenis, privedė visokių laidelių per gerą vietą, permete ant kitų ratukų ir su atvirais ...4cm išveže į gimdymo salę. Lig šiol niekaip nesuprantu, kaip akušere nepastebejo, kad jau prasivėrė tas kaklelis? Nejau tai įvyko per trumpą laiką, tiesiog staiga - atsidare net 4 cm?
Buvo jau 4.30, kai ten patekau. Manes paklausė, kokiu pageidavimų turėčiau. Pasakiau, kad noriu vonios, epidūro (ko anksčiau galvojau neimti vien iš smalsumo patirti tuos gimdymo skausmus... ) ir po gimdymo - šeimos palatos. Man pasiūle dar ir linksmasias dujas ir čia pat apie ta pasiūlymą ... pamiršo, kol vėliau, ženklais rodydama į šalia kabančią kaukę, paprašiau aš pati . Tos dujos iš pradžių mane žiauriai ištasė... Bet paskui išmokau kvėpuoti ir su jų pagalba kurį laiką jaučiau palengvėjimą. Nors buvau alkana jau 12 valandų, kažkaip laikiausi tik gerdama vandenėli, praskiestą su kažkokiu sirupu.
Galu gale jau nebegelbėjo ir tos dujos... O epidūro teko gerokai palaukti. O kai atsirado palatoj nuskausmintojas su baisiai rūgščia mina, kol man įtaisė tą epidūrą... Et, geriau nepasakosiu.

Taigi, nuskausminimas gelbėjo mane pora valandu. Per ta laiką mudu su vyru klausėmes mano pasiimtus drauge įrašus, iš širdies "atidirigavau" visą Rachmaninovo 2 koncertą fortepijonui su orkestru ir Ravelio Bolero... Jaučiausi išgelbėta.

Tačiau palaimingas lengvumas palaipsniui ėmė sekti, nes seko ir vaistai. Veliau paprasiau dar karta epidūro. Tas veikė kur kas prasčiau, del ko buvau prieš tai perspėta. Buvo gan tragiška nuotaika, atpažistant grėsmingai sugrįžtancius gerai pažįstamus skausmus.
Laikas ėjo. Apie 8.30 jaučiausi vėl baisiai tragiškai. Sakau, gal jau stumkim, ar kokį galą? Man pasakė, kad reikia laukti, kol baigsis epidūro veikimas. Nesupratau!?


Na, bet pagaliau išaušo 9.30 ir pradėjom paskutinį gimdymo etapą be jokio nuskausminimo. Maniau, kad tikrai atiduosiu galus... Jėgos seko... Gerai, kad apie tai kažkas užklause. Tada pamačiau, kaip staiga padaugėjo daktarų aplink mane ir jie man ėmėsi padėti su siurbtuku. Pavyko tik iš antro karto. Kažkieno jaunas balselis man prie ausies pasakė, kad jau galvytę pavyko ištraukti. Aš sakau, gerai, tai jau ištraukit ir kas liko


Man pasakė, kad beliko pagimdyti placentą, bet tai jau tikrai nebus taip sudėtinga ir skausminga, kaip iki šiol. Man tereikėjo dar kartelį kiek stipriau stumteleti, kažkas spustelejo mano pilvelį žemyn ir greitai užgime didžiule ir sunki (700gr) placenta, mano mažylio uoli maitintoja, dėl kurios ir laikė mane pernakt ligoninėje, mat kraujavimas vyko dėl to, kad placenta buvo pradėjus atsiskirti nuo gimdos sienelės.
Taigi, valiooooo!!! - pagaliau visas tas košmaras baigėsi!

Taigi 10.37 val. gimė mūsų Justukas(3880g, 53,5cm). Už lango plieskė kaitri birželio saulutė, žydejo kaštonai ir čiulbejo paukščiukai... Pasaulis buvo nepaprastai gražus ir spalvingesnis, nei bet kada anksčiau gyvenime!!!

Paskui mažylį padejo man ant krutines, kairej pusej po marškiniais, ir mudu daugiau nebesiskyrėm. Aš vis stengiausi pamatyti jo veidelį, bet niekaip nesiseke. Užtat vyras matė viska ir buvo tikrai devintam danguje Jau kad čiupo mane bučiuoti!!!!

Paskui viskas vyko mano akyse: mane susiuvo, leliuką numaude, aprenge, paskiepijo, pagulde i lovele. Gimdymo palata ištuštejo, gimus mažyliui. Manęs paklause, ar noreciau pirmiau nusimaudyti, ar papusryčiauti. As sakau, nemiriau per gimdyma, tai mirsiu iš alkio...

Vėliau pirmąkart maitinau krūtimi.
Paskui manęs paklause, kaip jaučiuosi? Ar nueičiau pati i duša, ar...? As jaučiaus taip gerai, kad optimistiškai be abejonių pasakiau, žinoma, nueisiu i duša pati!Atsistojau ir ...susmukau ant gimdymo lovos. Tada mane rūpestingai paguldė atgal ant tos pačios gimdymo lovos, drėgnu ranksluosčiu nuprausė visa kuną, o dušu pasimėgavau tik sekančią dieną.
Kurį laiką jau po viskam as graužiausi, kad ne visiskai pati pagimdžiau ir kai kalbėjomės su akušere apie mano gimdymą, paklausiau, kodel buvo tokia sunki paskutinio etapo eiga, kad prireikė siurbtuko. Jinai nuramino, kad aš tikrai nesu kokia slabakė, stūmiau tikrai gerai, darbščiai, bet kažkodel mažylis strigo gimdymo take ir baigta. Todel teko sukviesti extra pagalba. Gydytoja buvo tikrai labai maloni ir švelniai aiskino, ka daryti man, o ka darys jinai. Kai gime kūdikelis, tada paaiškejo, kodel prireike siurbtuko. Pasirodo, mažylis slinko gimdymo kanalu ne įprastinėje padėtyje(veidukas i žeme), o sudėtingiau, t.y. nosele i žvaigždeles. Aš sau dar pasidžiaugiau tyliai, kad gerai, kad ne sėdmenimis į prieki, kas būtu buvę ir dar sudėtingiau išgimdyti.
Šeimos palatoje buvom mes trise: Justukas, mano vyras ir as. Kadangi tikrasis pienukas (dar nepazistamas, bet labai malonus kvapas palatoje), atsirado greit ir mažiuks pastebimai stiprėjo, mus isleido į namucius anksciau, nei buvo numatyta. Bet apie savo tapimą motina tik šiandien tegalėjau jums pasipasakoti. Tikiuosi, neįkyrėjau smulkmenomis.
