Labai didekis nenuorama, stengiasi "erelį" vaidinti, "kietą". Šiaip yra geraširdiškas, gabus, tik žiauriai pasiduodantis blogai įtakai. Kartais nuvedu pas psichologę, tai sako, jog dabar ypač sudėtinga situacija su paaugliukais... 
Ir kad mūsų atvejis dar visai padorus. Bet man norėtųsi padoresnio... 
Gal yra daugiau mamų, auginančių panašaus amžiaus vaikus, ar gal turėjot problemų anksčiau, ir kaip jas sprendėt? Būsiu be galo dėkinga, jei atsiliepsit... 
Labai didekis nenuorama, stengiasi "erelį" vaidinti, "kietą". Šiaip yra geraširdiškas, gabus, tik žiauriai pasiduodantis blogai įtakai. Kartais nuvedu pas psichologę, tai sako, jog dabar ypač sudėtinga situacija su paaugliukais... Ir kad mūsų atvejis dar visai padorus. Bet man norėtųsi padoresnio... Gal yra daugiau mamų, auginančių panašaus amžiaus vaikus, ar gal turėjot problemų anksčiau, ir kaip jas sprendėt? Būsiu be galo dėkinga, jei atsiliepsit... as auginu 14 metu mergaite,paauglyste labai sunkus laikotarpis,kaip pagalvojiu kad kai jai buvo dvylika metu galvojau sunku,bet klydau palyginus dabar kai jai 14 ir neuzilgo 15 tai 12 metu buvo labai nesunku su ja,senai supratau kad rekimu nieko nepasieksiu,visalaik stengiuos graziai ramiai kalbeti,eiti i kompromisus,daug snekantis ir ramiai as daug daugiau pasiekiu nei rekdama ar bausdama,nors vistiek nera lengva
as auginu 14 metu mergaite,paauglyste labai sunkus laikotarpis,kaip pagalvojiu kad kai jai buvo dvylika metu galvojau sunku,bet klydau palyginus dabar kai jai 14 ir neuzilgo 15 tai 12 metu buvo labai nesunku su ja,senai supratau kad rekimu nieko nepasieksiu,visalaik stengiuos graziai ramiai kalbeti,eiti i kompromisus,daug snekantis ir ramiai as daug daugiau pasiekiu nei rekdama ar bausdama,nors vistiek nera lengva 
Ir aš vis pagalvoju, kas bus toliau... Kartais man atrodo, jog problema dar ir tame, kad mus skiria didelis metų tarpas - 31m., bet kai prisimenu vyresniojo sūnaus paauglystę, tai ohoho, kiek vargo turėjom. O juk veiksmas vyko prieš 10 metų... 
Gal aš tiesiog jaučiuosi labiau pavargus, būdama 40m.? Kitos jau su anūkais lepinasi, o mano vyresnysis sako, mamyte, tau dar mano brolį reikia pastatyt ant kojų, kokie dar anūkai. 
Bijau, kad gali likt senbernis, jei lauks brolio pilnametystės...
Ir aš vis pagalvoju, kas bus toliau... Kartais man atrodo, jog problema dar ir tame, kad mus skiria didelis metų tarpas - 31m., bet kai prisimenu vyresniojo sūnaus paauglystę, tai ohoho, kiek vargo turėjom. O juk veiksmas vyko prieš 10 metų... Gal aš tiesiog jaučiuosi labiau pavargus, būdama 40m.? Kitos jau su anūkais lepinasi, o mano vyresnysis sako, mamyte, tau dar mano brolį reikia pastatyt ant kojų, kokie dar anūkai. Bijau, kad gali likt senbernis, jei lauks brolio pilnametystės... viskas toliau bus gerai tik aukstyn nosyte ir maziau nervu tikrai ne problema metu skirtumas paprasciausiai paauglyste jau tokia yra ir bus visada,mazai vaiku yra kur problemu tevam nekelia budami paaugliais,ramus bendravimas ir nervu maziau ir atrodys viskas kitaip,o vyresnelis dar nesubrendo vaikams
viskas toliau bus gerai tik aukstyn nosyte ir maziau nervu tikrai ne problema metu skirtumas paprasciausiai paauglyste jau tokia yra ir bus visada,mazai vaiku yra kur problemu tevam nekelia budami paaugliais,ramus bendravimas ir nervu maziau ir atrodys viskas kitaip,o vyresnelis dar nesubrendo vaikams
dar galvoju, kad vaikinas truputį baiminasi šeimos, nes prisižiūri ir prisiklauso, kaip mes "kovojam" su tuo džiaugsmuku, nors ir atskirai gyvena. Ir pats gana noriai padalyvauja auklėjime, kartais net persistengia, piktai apibara ir pan. Dar mėgsta nueit į gimnaziją, pasišnekėt su mokytojom, ypač jaunesnėm... Tau linkiu sėkmės su dukryte; gal mergaitės "priegulnesnės", sukalbamesnės? 
dar galvoju, kad vaikinas truputį baiminasi šeimos, nes prisižiūri ir prisiklauso, kaip mes "kovojam" su tuo džiaugsmuku, nors ir atskirai gyvena. Ir pats gana noriai padalyvauja auklėjime, kartais net persistengia, piktai apibara ir pan. Dar mėgsta nueit į gimnaziją, pasišnekėt su mokytojom, ypač jaunesnėm... Tau linkiu sėkmės su dukryte; gal mergaitės "priegulnesnės", sukalbamesnės? 
Ir aš vis pagalvoju, kas bus toliau... Kartais man atrodo, jog problema dar ir tame, kad mus skiria didelis metų tarpas - 31m., bet kai prisimenu vyresniojo sūnaus paauglystę, tai ohoho, kiek vargo turėjom. O juk veiksmas vyko prieš 10 metų... Gal aš tiesiog jaučiuosi labiau pavargus, būdama 40m.? Kitos jau su anūkais lepinasi, o mano vyresnysis sako, mamyte, tau dar mano brolį reikia pastatyt ant kojų, kokie dar anūkai. Bijau, kad gali likt senbernis, jei lauks brolio pilnametystės... 
malonu ,kad musu daugeja...mano vyriausiai 23,o mazei 13 m ,ir aisku tos pacios bedos ,vyresne senmergiauja isikibus i mokslus ,o maze pareiske ,kad neis i mokykla nes bernai tyciojas ,spardosi ir raso ant nugaros su tusinikais mokykloj ir psichologe dirba ir socialine darbuotoja ,bet jauciu ,kad reiks keist mokykla
malonu ,kad musu daugeja...mano vyriausiai 23,o mazei 13 m ,ir aisku tos pacios bedos ,vyresne senmergiauja isikibus i mokslus ,o maze pareiske ,kad neis i mokykla nes bernai tyciojas ,spardosi ir raso ant nugaros su tusinikais mokykloj ir psichologe dirba ir socialine darbuotoja ,bet jauciu ,kad reiks keist mokykla 
Daug kas priklauso nuo mokytojų pozicijos, jų požiūrio į šią klaikią problemą. Dabar gi labai populiaru mėtytis akmenukais, permetinėjant atsakomybę nuo mokytojų tėvams, ir atvirkščiai, o kenčia juk mūsų vaikai... 
Manau, užtektų paprasto dalyko - susivienyti suaugusiems prieš smurtą, patyčias mokykloje, būti nepakantiems, bet ir kantriems, nes mūsų paaugliukai tookie sutrikę...
Labai didekis nenuorama, stengiasi "erelį" vaidinti, "kietą". Šiaip yra geraširdiškas, gabus, tik žiauriai pasiduodantis blogai įtakai. Kartais nuvedu pas psichologę, tai sako, jog dabar ypač sudėtinga situacija su paaugliukais... Ir kad mūsų atvejis dar visai padorus. Bet man norėtųsi padoresnio... Gal yra daugiau mamų, auginančių panašaus amžiaus vaikus, ar gal turėjot problemų anksčiau, ir kaip jas sprendėt? Būsiu be galo dėkinga, jei atsiliepsit... baigiam visi "isprotet",o ypac as.nes cia susipyksti,prisneki,o tuoj pat jau gaila jo.jautrumas nezmoniskas,jei kas tai tuoj apsizliumbia,arba dar blogiau primusa jauniasni broli arba iskoneveikia ses.zodziu namie,o pastovus karas.dabar lyg apsiramino-perkeliau i kita klase,ten jam niekas taip netampo nervu.bet jei jau pratruksta,tai juodai-karta net jaunelis pabego is namu.kiek streso turejau,net i darba ramiai iset negaliu.o jau vienu namie palikt-tai baisiau kaip mazameciu
jie yra ir labai reikalingi,net nezinau kas butu jei ju netureciau 
