[B]Sveikos būsimos ir esamos mamytės. Norėčiau ir aš papasakoti savo istoriją, apie mūsų mažylio gimimą.
Jau praėjo lygiai vieneri metai ir mėnuo, nuo to įvykio kaip gimė sūnelis. O buvo taip.
Atšokom vestuves. Praėjo trys mėnesiai po vestuvių ir aš pastojau. Vaikelis planuotas.
Neštumas praėjo visai normaliai. Tik neštumo pradžioje sirgau bronchitu. Jaučiausi puikiai. Devynioliktą savaitę, darėmės echoskopą ir sužinojom būsimo vaikelio lytį. Tai ir buvo vienintelis darytas echoskopas. Kiekvieną mėnesį pasirodydavau savo daktarei. Prikibdavo tik prie kraujo tyrimų .Mažakraujystė. Per visą neštumą priaugau 16kg.Užsiauginau didelį pilvą, ir daug valgydavau.
Vis artėjo ir artėjo ta lemtinga dienelę. Kraitelis suruoštas, pačios daiktai sudėti.Na ir...
Naktis. Mama miega prastai, vartosi. Gulėdama pajutau didelį, lyg būtu vaikelio stiprus spyris, į pilvo apačią. Deja apsirikau. Po 4:12 atsikėlus iš lovos, vandenys nubėgo. Pažadinau vyrą, paskambinau mamai, palindau po dušu, apsivilkom, išsikvietėm taksį ir iškeliavom į Panevėžio gimdymo namus.
Ten mus pasitiko niekur neskubanti moteriškė. Užpildė dokumentus ir dar mano vyrą namo išprašė.
Net negalvojau, kad teks gimdyti gražiose gimdymo namuose.
Mane nuvedė, kur aš gimdysiu . Viską susiruošiau. Dar tą naktį dirbusios akušerės atsiklausiau ar galima kažko lengvo valgyti. Buvau pasiruošus ilgesniam laikui pabūti gimdykloje. Deja....
Apžiūrėjus daktarei, ji tik manęs paklausė ar gimdysiu viena, ar su vyru .Tai liepusi, kad vyras gali paskubėti, nes atsivėrę jau per6cm,praėjus dviem valandom.Na ką, kad geriau įsistatytų galvutė davė pašokinėti ant kamuolio. Man nepatiko. Tik vėliau padėjo. O, taip visą laiką kabėjau ant vyro kaklo, kentėjau visą tai, sukandusi dantis. Apžiūrėjus mano daktarui Merkiui, jis manęs paklausė ar neturėčiau nesenai darytos echoskopo. Deja aš jo neturėjau, pasak mano ginekologės nėra reikalo jo darytis.
Žiūriu į daktarą ir klausausi ką jis tuo nori pasakyti. Vaikas yra didelis. Daktaras liepęs akušerei paruošti aparatūrą jei prireiktų imtis staigių veiksmų . Vaikelis nelabai nori ateiti. Audiniai plyšta. Daktaras sunerimęs. Iš visų jėgų stengiuosi, kad jis būtų ant mano krūtinės.. Pagaliau, pagimdžiau nuostabų sūnelį po11:47.Stiprų,sveiką berniuką. Ilgai nesidžiaugiau vaikeliu .Mane užmigdė, pilna narkoze, operacijai.
Vaikelio svoris3,800kg. ūgis 57cm. Pavadinom LUKU. Po pilno mėnesio sužinom kad operacija nepavykus. Antro vaikelio pati gimdyti negalėsiu.
Šiuo metu sveriam12,8kg, ir 85cm ūgio. Tiesa, tas pats daktaras ir mane priėmė kai gimdė mano mama prieš 26metus.Aš jį gerbiu, nesvarbu kad gimdymas komplikuotas ,jis man tikrai daug padėjo.
Štai ir papasakojau savo istoriją.
Linkėjimai mamoms, stiprybės, ištvermės auginant tuos angeliukus.
sveikinu susilaukus sunelio
Tau padovanotas nuostabus ir sveikas berniukas, likimas [asirupins, kad turetum dar viena (o gal ir dar daugiau) mazu angeliuku ir visisklai nesvarbu ar pagimdysi pati ar tau pades gydytojai gimimas visada yra stebuklas, kurio laukia ne tik mamyte, bet ir visi aplinkiniai aukit sveiki ir stiprus
Tau padovanotas nuostabus ir sveikas berniukas, likimas [asirupins, kad turetum dar viena (o gal ir dar daugiau) mazu angeliuku ir visisklai nesvarbu ar pagimdysi pati ar tau pades gydytojai gimimas visada yra stebuklas, kurio laukia ne tik mamyte, bet ir visi aplinkiniai aukit sveiki ir stiprus
Linkėjimai šeimynėlei Liūdnoka pasidarė, kad nebegalėsi pati gimdyti , na, bet juk galima ir cezarį , kad tik noro būtų dar vaikučių turėti tai viskas bus ok Pažiūrėjus į vaikučio svorį man nepasirodė, kad jis baisiai didelis dručkis , tik ilgas. maniškė buvo dar sunkesnė, bet ačiū Dievui šmurkšt ir išlindo o gal tu smulkutė, kad taip sunku buvo? Panevėžio gimdymo namai tikrai labai gražūs tikiuosi ir aš dar kartą ten pabūti
QUOTE(evelina @ 2006 11 20, 14:57)
Linkėjimai šeimynėlei Liūdnoka pasidarė, kad nebegalėsi pati gimdyti , na, bet juk galima ir cezarį , kad tik noro būtų dar vaikučių turėti tai viskas bus ok Pažiūrėjus į vaikučio svorį man nepasirodė, kad jis baisiai didelis dručkis , tik ilgas. maniškė buvo dar sunkesnė, bet ačiū Dievui šmurkšt ir išlindo o gal tu smulkutė, kad taip sunku buvo? Panevėžio gimdymo namai tikrai labai gražūs tikiuosi ir aš dar kartą ten pabūti
Aciu už linkėjimus.Aš prieš pastojant svėriau jei neklystu 54kg,o ugis158cm.Mano vyras yra aukštas187cm,o vaikelio tai tikrai antro norėtusi.Pagimdžius sau sakiau,galėčiau ir antrą gimdyt.
Stiprybes Jums!!!!!!!!!!!
nelabai supratau, lyg rasei ka dpagimdei pati, bet po to kad dare operacija..tai aip ten is tikruu buvo? bet kuriuo atveju nenusimink kad kita karta negalesi pagimdyti naturaliais takais, juk svarbiausia kad tu visas tas 40 savaiciu busi su savo pilvuku, o kokiu budu vakutis iseis i pasauly tegul nebuna tau tapi svarbu dideles sekmes jusu seimai
tiesa, keista kad 32 sav nedare ultragarso, juk ta ji ir daro, kad patiklslintu vaikelio svori
tiesa, keista kad 32 sav nedare ultragarso, juk ta ji ir daro, kad patiklslintu vaikelio svori
QUOTE(lukaslukosius @ 2006 11 20, 13:55)
[B]Sveikos būsimos ir esamos mamytės. Norėčiau ir aš papasakoti savo istoriją, apie mūsų mažylio gimimą.
Jau praėjo lygiai vieneri metai ir mėnuo, nuo to įvykio kaip gimė sūnelis. O buvo taip.
Atšokom vestuves. Praėjo trys mėnesiai po vestuvių ir aš pastojau. Vaikelis planuotas.
Neštumas praėjo visai normaliai. Tik neštumo pradžioje sirgau bronchitu. Jaučiausi puikiai. Devynioliktą savaitę, darėmės echoskopą ir sužinojom būsimo vaikelio lytį. Tai ir buvo vienintelis darytas echoskopas. Kiekvieną mėnesį pasirodydavau savo daktarei. Prikibdavo tik prie kraujo tyrimų .Mažakraujystė. Per visą neštumą priaugau 16kg.Užsiauginau didelį pilvą, ir daug valgydavau.
Vis artėjo ir artėjo ta lemtinga dienelę. Kraitelis suruoštas, pačios daiktai sudėti.Na ir...
Naktis. Mama miega prastai, vartosi. Gulėdama pajutau didelį, lyg būtu vaikelio stiprus spyris, į pilvo apačią. Deja apsirikau. Po 4:12 atsikėlus iš lovos, vandenys nubėgo. Pažadinau vyrą, paskambinau mamai, palindau po dušu, apsivilkom, išsikvietėm taksį ir iškeliavom į Panevėžio gimdymo namus.
Ten mus pasitiko niekur neskubanti moteriškė. Užpildė dokumentus ir dar mano vyrą namo išprašė.
Net negalvojau, kad teks gimdyti gražiose gimdymo namuose.
Mane nuvedė, kur aš gimdysiu . Viską susiruošiau. Dar tą naktį dirbusios akušerės atsiklausiau ar galima kažko lengvo valgyti. Buvau pasiruošus ilgesniam laikui pabūti gimdykloje. Deja....
Apžiūrėjus daktarei, ji tik manęs paklausė ar gimdysiu viena, ar su vyru .Tai liepusi, kad vyras gali paskubėti, nes atsivėrę jau per6cm,praėjus dviem valandom.Na ką, kad geriau įsistatytų galvutė davė pašokinėti ant kamuolio. Man nepatiko. Tik vėliau padėjo. O, taip visą laiką kabėjau ant vyro kaklo, kentėjau visą tai, sukandusi dantis. Apžiūrėjus mano daktarui Merkiui, jis manęs paklausė ar neturėčiau nesenai darytos echoskopo. Deja aš jo neturėjau, pasak mano ginekologės nėra reikalo jo darytis.
Žiūriu į daktarą ir klausausi ką jis tuo nori pasakyti. Vaikas yra didelis. Daktaras liepęs akušerei paruošti aparatūrą jei prireiktų imtis staigių veiksmų . Vaikelis nelabai nori ateiti. Audiniai plyšta. Daktaras sunerimęs. Iš visų jėgų stengiuosi, kad jis būtų ant mano krūtinės.. Pagaliau, pagimdžiau nuostabų sūnelį po11:47.Stiprų,sveiką berniuką. Ilgai nesidžiaugiau vaikeliu .Mane užmigdė, pilna narkoze, operacijai.
Vaikelio svoris3,800kg. ūgis 57cm. Pavadinom LUKU. Po pilno mėnesio sužinom kad operacija nepavykus. Antro vaikelio pati gimdyti negalėsiu.
Šiuo metu sveriam12,8kg, ir 85cm ūgio. Tiesa, tas pats daktaras ir mane priėmė kai gimdė mano mama prieš 26metus.Aš jį gerbiu, nesvarbu kad gimdymas komplikuotas ,jis man tikrai daug padėjo.
Štai ir papasakojau savo istoriją.
Linkėjimai mamoms, stiprybės, ištvermės auginant tuos angeliukus.
Jau praėjo lygiai vieneri metai ir mėnuo, nuo to įvykio kaip gimė sūnelis. O buvo taip.
Atšokom vestuves. Praėjo trys mėnesiai po vestuvių ir aš pastojau. Vaikelis planuotas.
Neštumas praėjo visai normaliai. Tik neštumo pradžioje sirgau bronchitu. Jaučiausi puikiai. Devynioliktą savaitę, darėmės echoskopą ir sužinojom būsimo vaikelio lytį. Tai ir buvo vienintelis darytas echoskopas. Kiekvieną mėnesį pasirodydavau savo daktarei. Prikibdavo tik prie kraujo tyrimų .Mažakraujystė. Per visą neštumą priaugau 16kg.Užsiauginau didelį pilvą, ir daug valgydavau.
Vis artėjo ir artėjo ta lemtinga dienelę. Kraitelis suruoštas, pačios daiktai sudėti.Na ir...
Naktis. Mama miega prastai, vartosi. Gulėdama pajutau didelį, lyg būtu vaikelio stiprus spyris, į pilvo apačią. Deja apsirikau. Po 4:12 atsikėlus iš lovos, vandenys nubėgo. Pažadinau vyrą, paskambinau mamai, palindau po dušu, apsivilkom, išsikvietėm taksį ir iškeliavom į Panevėžio gimdymo namus.
Ten mus pasitiko niekur neskubanti moteriškė. Užpildė dokumentus ir dar mano vyrą namo išprašė.
Net negalvojau, kad teks gimdyti gražiose gimdymo namuose.
Mane nuvedė, kur aš gimdysiu . Viską susiruošiau. Dar tą naktį dirbusios akušerės atsiklausiau ar galima kažko lengvo valgyti. Buvau pasiruošus ilgesniam laikui pabūti gimdykloje. Deja....
Apžiūrėjus daktarei, ji tik manęs paklausė ar gimdysiu viena, ar su vyru .Tai liepusi, kad vyras gali paskubėti, nes atsivėrę jau per6cm,praėjus dviem valandom.Na ką, kad geriau įsistatytų galvutė davė pašokinėti ant kamuolio. Man nepatiko. Tik vėliau padėjo. O, taip visą laiką kabėjau ant vyro kaklo, kentėjau visą tai, sukandusi dantis. Apžiūrėjus mano daktarui Merkiui, jis manęs paklausė ar neturėčiau nesenai darytos echoskopo. Deja aš jo neturėjau, pasak mano ginekologės nėra reikalo jo darytis.
Žiūriu į daktarą ir klausausi ką jis tuo nori pasakyti. Vaikas yra didelis. Daktaras liepęs akušerei paruošti aparatūrą jei prireiktų imtis staigių veiksmų . Vaikelis nelabai nori ateiti. Audiniai plyšta. Daktaras sunerimęs. Iš visų jėgų stengiuosi, kad jis būtų ant mano krūtinės.. Pagaliau, pagimdžiau nuostabų sūnelį po11:47.Stiprų,sveiką berniuką. Ilgai nesidžiaugiau vaikeliu .Mane užmigdė, pilna narkoze, operacijai.
Vaikelio svoris3,800kg. ūgis 57cm. Pavadinom LUKU. Po pilno mėnesio sužinom kad operacija nepavykus. Antro vaikelio pati gimdyti negalėsiu.
Šiuo metu sveriam12,8kg, ir 85cm ūgio. Tiesa, tas pats daktaras ir mane priėmė kai gimdė mano mama prieš 26metus.Aš jį gerbiu, nesvarbu kad gimdymas komplikuotas ,jis man tikrai daug padėjo.
Štai ir papasakojau savo istoriją.
Linkėjimai mamoms, stiprybės, ištvermės auginant tuos angeliukus.
Zinai, ir as gimdziau Panevezio gimdymo namuose. Mano sunelis isvydo pasauli Cezario operacijos metu, nes niekaip neatsidarinejo gimdos kaklelis. Jei ne kvalifikuoti ginekologai - akuseriai, mano sunelis galejo uzdusti. Mat, virkstele buvo apsisukusi aplink jo kakleli labai stipriai. Veliau gydytojai kartu dziaugesi, kad mano sunelis laimingai isvydo pasauli. Neliudek, kad kita karta pati negalesi gimdyti. Svarbiausia, kad tu dar turetum galimybe isnesioti vaikeli, o jo gimima pareguliuos likimas ir gydytojai. Sekmes auginant savo berniuka.
QUOTE(ivory @ 2006 11 23, 09:01)
nelabai supratau, lyg rasei ka dpagimdei pati, bet po to kad dare operacija..tai aip ten is tikruu buvo? bet kuriuo atveju nenusimink kad kita karta negalesi pagimdyti naturaliais takais, juk svarbiausia kad tu visas tas 40 savaiciu busi su savo pilvuku, o kokiu budu vakutis iseis i pasauly tegul nebuna tau tapi svarbu dideles sekmes jusu seimai
tiesa, keista kad 32 sav nedare ultragarso, juk ta ji ir daro, kad patiklslintu vaikelio svori
tiesa, keista kad 32 sav nedare ultragarso, juk ta ji ir daro, kad patiklslintu vaikelio svori
Mane lopė.Siūvo suplyšusius audinius.Pasekmės liks ilgam,visam.
Nenusimink, kad pati antro nepagimdysi (suprantu, kad labiau norėtum pati gimdyti). Daugeliu atvejų būna, kad pasako - 100 proc. antras gimdymas tik Cezaris, bet būna atvirkščiai... Pagyvensi, pamatysi
Kraupu kažkaip
sekmes jums