Bekaitydama jusu pasakojimus nusprendziau ir as parasyti.
Gimdymo data buvo nustatyta kova 24d. Vasario pabaigoje nusprendeme kad reikia tiksliai zinoti kas gims,nors man senai aisku buvo kad greitai supsiu mergaite. Nuvaziavome pas pazystama daktara, beje net ne ginekologas. Ziuredamas echoskopu jis ilgai tylejo ir nieko nesake, tik pajudina mano pilveli ir vel ziurineja. Jo isvada tokia kad jis mato mano mazutei isvarza ir gan didele. (to kiti ginekologai nemate).Visa nakti praverkiau ryte nuejau pas ta pati gyditoja tik i poliklinika, pasikviete jis ginekologe tos isvada vaikas invalidas ir sirdele nenormali. Kaip pasiekiau namus ir ka su vyru kalbejau iki dabar nepamenu. Mes issiruosem i Vilniu pas specialistus, o ten diegnoze placentiniai dariniai, nieko rimto.Grizau namo bet vistiek kirbejo blogos mintys.
Kita diena vasario 26d. pasisveciave grizom namo, o as kaip visada palikau telefona, teko vyrui grist pasiimt.Belaukdama kol brangusis susisuks ilindau po dusu, o ten prasidejo mano baisiausias kosmaras.
Kazkas nubego pasiziurejus i apacia pamaciau kraujo klana ir niekaip nesiliauja teketi. As lyg siol dekinga savo vyrui kad nesugalvojo uzsukti i parduotuve. Nuvykom i ligonine daktarui dar spejau parodyt nuotraukas su isvsrza nezinau kodel, bet as jas pasiimiau kartu. Girdejau tik vaiko sirdeles duzius kurie buvo labai silpni. Nuosprendis cezaris. I pagalba issikviete garsiaja ginekologe, kuri uzprotestavo pareiksdama, tegul gimdo pati vistiek vaikas negyvens. Tai aciu daktariukui, kad nesutiko. Jei buciau gimdzius pati butu buve tik blogiau.
Po operacijos atsigavus klausinejau apie dukryte, o sesutes nusisuka ir pareiskia ateis daktaras pasakis. Po akimirkos ileido vyra pirma karta maciau verkianti. Tik isgirdau kad vaziuoju i Vilniu paskui renimobili.
Visa nakti bandziau prisiskambint vyrui ir pasiklaus, bet girdejau tik kad viskas bus gerai. Anksti ryte mazyte operavo ir beliko tik ilgas laukimas.
Zinojau tik viena as mama bet savo leliuko dar nemaciau. Po keliu dienu issiprasiau is ligonines su salyga kad po savaitgalio pasirodysiu istraukti siulu.
Nezinau kaip bet vaiku renimacijoje nuejau tiesiai prie savo mazytes, ji gulejo prijunkta prie gyvybe palaikanciu aparatu, tokia mazute gleznute, taip norejosi ja priglausti. Bego dienos mano mazyte pradejo kapstytis is bedu, didelis aciu Santariskiu naujagimiu reanimacijos personalui kuris sugebejo pastatyti ant "koju" Gabriele.
Rasau ir verkiu nes tokio kosmaro nelinkiu niekam isgyvent, o mano mazoji ramiai miega.
linkui jums sveikatos ir didžiausios laimės 
kad tik mažiukė būtų sveika 
kad tik mažiukė būtų sveika
QUOTE(Aurina @ 2006 11 22, 23:10)
Bekaitydama jusu pasakojimus nusprendziau ir as parasyti.
Gimdymo data buvo nustatyta kova 24d. Vasario pabaigoje nusprendeme kad reikia tiksliai zinoti kas gims,nors man senai aisku buvo kad greitai supsiu mergaite. Nuvaziavome pas pazystama daktara, beje net ne ginekologas. Ziuredamas echoskopu jis ilgai tylejo ir nieko nesake, tik pajudina mano pilveli ir vel ziurineja. Jo isvada tokia kad jis mato mano mazutei isvarza ir gan didele. (to kiti ginekologai nemate).Visa nakti praverkiau ryte nuejau pas ta pati gyditoja tik i poliklinika, pasikviete jis ginekologe tos isvada vaikas invalidas ir sirdele nenormali. Kaip pasiekiau namus ir ka su vyru kalbejau iki dabar nepamenu. Mes issiruosem i Vilniu pas specialistus, o ten diegnoze placentiniai dariniai, nieko rimto.Grizau namo bet vistiek kirbejo blogos mintys.
Kita diena vasario 26d. pasisveciave grizom namo, o as kaip visada palikau telefona, teko vyrui grist pasiimt.Belaukdama kol brangusis susisuks ilindau po dusu, o ten prasidejo mano baisiausias kosmaras.
Kazkas nubego pasiziurejus i apacia pamaciau kraujo klana ir niekaip nesiliauja teketi. As lyg siol dekinga savo vyrui kad nesugalvojo uzsukti i parduotuve. Nuvykom i ligonine daktarui dar spejau parodyt nuotraukas su isvsrza nezinau kodel, bet as jas pasiimiau kartu. Girdejau tik vaiko sirdeles duzius kurie buvo labai silpni. Nuosprendis cezaris. I pagalba issikviete garsiaja ginekologe, kuri uzprotestavo pareiksdama, tegul gimdo pati vistiek vaikas negyvens. Tai aciu daktariukui, kad nesutiko. Jei buciau gimdzius pati butu buve tik blogiau.
Po operacijos atsigavus klausinejau apie dukryte, o sesutes nusisuka ir pareiskia ateis daktaras pasakis. Po akimirkos ileido vyra pirma karta maciau verkianti. Tik isgirdau kad vaziuoju i Vilniu paskui renimobili.
Visa nakti bandziau prisiskambint vyrui ir pasiklaus, bet girdejau tik kad viskas bus gerai. Anksti ryte mazyte operavo ir beliko tik ilgas laukimas.
Zinojau tik viena as mama bet savo leliuko dar nemaciau. Po keliu dienu issiprasiau is ligonines su salyga kad po savaitgalio pasirodysiu istraukti siulu.
Nezinau kaip bet vaiku renimacijoje nuejau tiesiai prie savo mazytes, ji gulejo prijunkta prie gyvybe palaikanciu aparatu, tokia mazute gleznute, taip norejosi ja priglausti. Bego dienos mano mazyte pradejo kapstytis is bedu, didelis aciu Santariskiu naujagimiu reanimacijos personalui kuris sugebejo pastatyti ant "koju" Gabriele.
Rasau ir verkiu nes tokio kosmaro nelinkiu niekam isgyvent, o mano mazoji ramiai miega.
Gimdymo data buvo nustatyta kova 24d. Vasario pabaigoje nusprendeme kad reikia tiksliai zinoti kas gims,nors man senai aisku buvo kad greitai supsiu mergaite. Nuvaziavome pas pazystama daktara, beje net ne ginekologas. Ziuredamas echoskopu jis ilgai tylejo ir nieko nesake, tik pajudina mano pilveli ir vel ziurineja. Jo isvada tokia kad jis mato mano mazutei isvarza ir gan didele. (to kiti ginekologai nemate).Visa nakti praverkiau ryte nuejau pas ta pati gyditoja tik i poliklinika, pasikviete jis ginekologe tos isvada vaikas invalidas ir sirdele nenormali. Kaip pasiekiau namus ir ka su vyru kalbejau iki dabar nepamenu. Mes issiruosem i Vilniu pas specialistus, o ten diegnoze placentiniai dariniai, nieko rimto.Grizau namo bet vistiek kirbejo blogos mintys.
Kita diena vasario 26d. pasisveciave grizom namo, o as kaip visada palikau telefona, teko vyrui grist pasiimt.Belaukdama kol brangusis susisuks ilindau po dusu, o ten prasidejo mano baisiausias kosmaras.
Kazkas nubego pasiziurejus i apacia pamaciau kraujo klana ir niekaip nesiliauja teketi. As lyg siol dekinga savo vyrui kad nesugalvojo uzsukti i parduotuve. Nuvykom i ligonine daktarui dar spejau parodyt nuotraukas su isvsrza nezinau kodel, bet as jas pasiimiau kartu. Girdejau tik vaiko sirdeles duzius kurie buvo labai silpni. Nuosprendis cezaris. I pagalba issikviete garsiaja ginekologe, kuri uzprotestavo pareiksdama, tegul gimdo pati vistiek vaikas negyvens. Tai aciu daktariukui, kad nesutiko. Jei buciau gimdzius pati butu buve tik blogiau.
Po operacijos atsigavus klausinejau apie dukryte, o sesutes nusisuka ir pareiskia ateis daktaras pasakis. Po akimirkos ileido vyra pirma karta maciau verkianti. Tik isgirdau kad vaziuoju i Vilniu paskui renimobili.
Visa nakti bandziau prisiskambint vyrui ir pasiklaus, bet girdejau tik kad viskas bus gerai. Anksti ryte mazyte operavo ir beliko tik ilgas laukimas.
Zinojau tik viena as mama bet savo leliuko dar nemaciau. Po keliu dienu issiprasiau is ligonines su salyga kad po savaitgalio pasirodysiu istraukti siulu.
Nezinau kaip bet vaiku renimacijoje nuejau tiesiai prie savo mazytes, ji gulejo prijunkta prie gyvybe palaikanciu aparatu, tokia mazute gleznute, taip norejosi ja priglausti. Bego dienos mano mazyte pradejo kapstytis is bedu, didelis aciu Santariskiu naujagimiu reanimacijos personalui kuris sugebejo pastatyti ant "koju" Gabriele.
Rasau ir verkiu nes tokio kosmaro nelinkiu niekam isgyvent, o mano mazoji ramiai miega.
Tu tikrai daug prisikentejai, kol paemei savo mazyle i rankas. Linkiu tau kantrybes, stiprybes ir sveikatos auginant savo dukruzele.
O jetus... Liūdna man kažko. Ir verkti norisi. 
Bet labai labai linkiu jums sėkmės ir sveikatėlės!
Bet labai labai linkiu jums sėkmės ir sveikatėlės!
oj oj oj , kaip liudna,
uzjauciu tave , stiprybes jums ir tavo mazutei 
laikykities , ir sekmes
labai liūdna istorija, bet labai džiaugiuos kad viskas baigėsi gerai, kad mažutė išgyveno 
gal vln daktarai tiksliau pasakė kas buvo mažutei ir kodėl ją operavo
sėkmės jums ir aukit sveikos
gal vln daktarai tiksliau pasakė kas buvo mažutei ir kodėl ją operavo
sėkmės jums ir aukit sveikos
QUOTE(Matelyk @ 2006 11 23, 14:43)
labai liūdna istorija, bet labai džiaugiuos kad viskas baigėsi gerai, kad mažutė išgyveno
gal vln daktarai tiksliau pasakė kas buvo mažutei ir kodėl ją operavo
sėkmės jums ir aukit sveikos
gal vln daktarai tiksliau pasakė kas buvo mažutei ir kodėl ją operavo
sėkmės jums ir aukit sveikos
Pilvo sieneles nesuaugimas. Isvarza virs bambutes.
Tikrai, tokio vaikelio atėjimo niekam linkėti nereikia 
Gerai, kas baigiasi gerai
Gerai, kas baigiasi gerai
Tikiu, kad viskas bus gerai, o šitie nemalonūs pojūčiai po kiek laiko išblės ir lik tik geri prisiminimai...
Pamatysi... Žinau, ką sakau...
Pamatysi... Žinau, ką sakau...
QUOTE(Vilmoshka @ 2006 11 24, 11:49)
Tikiu, kad viskas bus gerai, o šitie nemalonūs pojūčiai po kiek laiko išblės ir lik tik geri prisiminimai...
Pamatysi... Žinau, ką sakau...
Pamatysi... Žinau, ką sakau...
Aciu tikr
ai viskas pasimirsta. Jau kartais kyla ir minciu apie antra 
saunuole mamyte saunuolis tevelis ir saunuole kovotoja dukrele
sekmes ir laims, sveikatos jusu seimai
saunuolis tevelis ir saunuole kovotoja dukrele sekmes ir laims, sveikatos jusu seimai
