Pries savaite buvau pakelta pareigose,dirbsiu ta pati darba,tik didesniame kolektyve,esu siunciama i kite vieta.Didzioji dauguma zmoniu mano vietoje dziaugtusi,bet mane kazkokia depresija uzpuole.Labai nemegstu keisti kolektyvo ir vietu.Teks vadovauti dvigubai zmoniu,zinau,kad susitvarkysiu nesunkiai,bet tas pasikeitimas manes nedziugina.Ar kam buvo tokia situacija?
Aš esu kitokio tipo žmogus, labai teigiamai priimu karjeros galimybes, didesnę atsakomybę ir pan. Tačiau teko bendrauti su kitokio tipo žmonėmis, kurie patirdavo panašių rūpesčių, kas susiję su karjeros poslinkiais. Manau, kad tu esi puiki savo srities specialistė, neturi problemų bendraudama, turi atitinkamą autoritetą kolektyve ir tarp pavaldinių. Tačiau gal esi ramus sėslus žmogus, kuriam gyvenimo tikslas nėra svaiginanti karjera, o kruopščiai ir nepriekaištingai atliekamas darbas? Gal per daug prisiriši prie daiktų ir žmonių? Mano asmeninis patarimas - nedaryk to darbe, dėkingumo nebus. Išvengsi galybės nemalonių pojūčių, panašių kaip ir šių dienų 
Aš labai džiaugiuosi, kai tinkami žmonės padaro karjerą (manau, kad tu irgi esi iš tų ). Linkiu tau stiprybės, susitvardyti ir pasimėgauti kylančios karjeros teikiamais malonumais ir privilegijom 
Aš labai džiaugiuosi, kai tinkami žmonės padaro karjerą (manau, kad tu irgi esi iš tų
). Linkiu tau stiprybės, susitvardyti ir pasimėgauti kylančios karjeros teikiamais malonumais ir privilegijom
Aciu uz palaikyma ir supratima
naturali zmogiska reakcija i pasikeitusia situacija
Sveikinu jus ramaske kylant karjeros laiptais. Manau, čia ntūrali žmogaus reakcija į pasikeitusią situaciją. Aš taip pat turėjau tokią situaciją savo kolektyve. Buvau paaukštinta nuo eilinio darbuotojo iki padalinio vadovo. Didesnis krūvis ir atsakomybė užgriūvo mano pečius, laikui bėgant viskas atsistoja į savo vietas. Dirbant apsipranti, kolektyvas taip pat apsipranta. Linkiu sėkmės.
Sveiki, aš laukiu nesulaukiu kada galėsiu pradėti dirbti, bet reikalas tas, kad vaiko auklėj palikti nesinori, dar mažas, net nepasakis jei kas ne taip..........., mamos žiūrėti ne l.nori, bet ir pati jas nenoriu apkrauti..., o stogas namie jau po biški vazioja. Dar profesija tokia, reikalaujanti atsidavimo ir pastovaus tobulinimosi..., jaučiu, kad gyvenimas eina pro šal 
Kartais taip malonu pagailėti savęs.
Kartais taip malonu pagailėti savęs.
Nataliuke, o neturi galimybės kažką pamažu imt dirbt namie?
QUOTE(liepsnele @ 2005 03 22, 09:08)
Nataliuke, o neturi galimybės kažką pamažu imt dirbt namie?
Kol kas tą ir darau, bet gi aš kirpėja, grožio pasaulio atstovė, mano darbui reikia įkvepimo ir atitinkamos aplinkos, namie ne tas, bet nors tai yra ir tai gelbsti.
Po magistrantūros iškarto pasiūlė darbą man ir vyrui pagal specialybę. Pradirbau įmonėje 2 su pusę metų ir susiradau kitą vietą. Nuėjau pas direktorių su šia naujiena, jis žinoma neapsidžiaugė, tačiau iš karto pasakė jog nenori manęs išleisti. Man pasiūlė padalinio vadovo vietą ir dar pastovų, nuo grupės darbo rezultatų nepriklausantį priedą prie atlyginimo 
(mūsų atlyginimas min + nuo padaryto darbo tačiau viskas oficialiai). Tačiau man paliko ir buvusias pareigas. Pirmą mėn vargau, kadangi niekas nieko net neparodė, nei pasakė ką daryti, buvęs grupės vadovas iki šiol sunkiai kalbasi (matyt supyko). Po trijų mėnesių direktorius pasiūlė vadovauti triskart didesnei grupei, tačiau aš nelabai noriu, net nežinau ką daryti, bet matyt teks 
(mūsų atlyginimas min + nuo padaryto darbo tačiau viskas oficialiai). Tačiau man paliko ir buvusias pareigas. Pirmą mėn vargau, kadangi niekas nieko net neparodė, nei pasakė ką daryti, buvęs grupės vadovas iki šiol sunkiai kalbasi (matyt supyko). Po trijų mėnesių direktorius pasiūlė vadovauti triskart didesnei grupei, tačiau aš nelabai noriu, net nežinau ką daryti, bet matyt teks
