Atradusi forumą "Įvaikinimas" nusprendžiau užsiregistruoti. Mūsų dukrytei tuoj sukaks penkeri Kai jai buvo metukai, pasiėmėme iš vaikų namų. Tiek pradžiai prisistatymui. Mielai dalyvausiu šio forumo diskusijose
Smagu Ute, kad prisijungei prie musu. Džiudu, kad yra tokiu žmonių, kurie suteikia mažyliams namus. Ar jūsų mergaitė jau žino, kad jūs nesate jos biologiniai tėveliai. Aš vis svarstau kada tai reikia pasakyti ir kaip.
Pasakėme, kai jai buvo gal kokie du su puse ar trys metukai. Papasakojau, kad ji turėjo kitą mamytę, tačiau kai ši kažkur išejo (tai teisybė) teko apsigyventi namuose, kur gyvena vaikai be mamyčių. Mes labai norėjome, kad ji būtų mūsų dukrytė, norėjome ją mylėti ir išsivežėme. Ji šiek tiek nustebo, paklausė kur išėjo kita mamytė. Atsakiau, kad nežinau (tai irgi tiesa). Ir tuo pasibaigė.
Iki šiol nebuvo jokio didelio susidomėjimo. Manau, kad kol kas ji tai laiko natūralia gyvenimo įvairove (pvz. vieni vaikai serga, kiti sveiki, vieni gyveno vaikų namuose, kiti - ne, vieni augina katiną, kiti - ne). Klausimų kyla laabai retai ir jie nesusiję su ja pačia (pvz. gal tų vaikų mamytės dirba ir todėl vaikai yra be be mamų?).
Iki šiol nebuvo jokio didelio susidomėjimo. Manau, kad kol kas ji tai laiko natūralia gyvenimo įvairove (pvz. vieni vaikai serga, kiti sveiki, vieni gyveno vaikų namuose, kiti - ne, vieni augina katiną, kiti - ne). Klausimų kyla laabai retai ir jie nesusiję su ja pačia (pvz. gal tų vaikų mamytės dirba ir todėl vaikai yra be be mamų?).
Na iš tikrųjų, ta juk nėra kokia parduotuvė, kur ateini ir sakai: prašau man berniuką 1metų ir šešių mėnesių tamsių plaukų mėlynų akių ir pan. Žinoma tai gal irįmanoma, bet tuomet reikėtų laukti metų metus. Pavyzdžiui mes per pažystamus sužinojom, kad ten ir ten yra mažylis, kur motinai bus atimtos teises - važiuokit pažiūrėt. Mes tai ir padarėm. Nuvažiavom i kūdikių namus ir pasakėm kad norim pamatyt butent ta berniuka ir iškart pamilom. Jau po poros dienų mes ten sugryžom su leidimu ji parsivežt atostogoms. Bet jis taip ir liko visiems laikams pas mus namie. Kol susitvarkem dokumentus praejo panašiai 6 mėnesiai.
Šaunuolės.Labai jus gerbiu Paskutiniu metu ir mane mintis apie įvaikinimą aplanko vis dažniau 
Turim savo mergytę ir galim turėti ir daugiau, tiesiog manau, kad finansiškai įstengtumėm ir dar vieną vaikutį užauginti Bet labai bijau, kad čia nebūtų mano laikina nuotaikų kaita Todėl laukiu kažko......
Paskutiniu metu ir mane mintis apie įvaikinimą aplanko vis dažniau Turim savo mergytę ir galim turėti ir daugiau, tiesiog manau, kad finansiškai įstengtumėm ir dar vieną vaikutį užauginti Bet labai bijau, kad čia nebūtų mano laikina nuotaikų kaita Todėl laukiu kažko......
Iš tikro tokiam dalykui turi ateiti laikas. Nereikėtų tai daryti vien dėl to, kad esi pajėgi finansiškai. Į širdelę turi kažkas pasibelsti ir pasakyti, be to vaikelio neįsivaizduoju savo gyvenimo...
QUOTE(vira @ 2005 01 05, 11:58)
Zuika,tai jūs pirma atsivežėt,o po to kreipėtės dėl įvaikinimo?Ar jau buvote pradėję tvarkytis dokumentus,kai sužinojot apie vaikelį?
Me jau buvom visus dokumentus vaikų teisėse susitvarkę. Tik kai pirmą kartą važiavom, nežinojom, kad reikalingas rajono vaikų teisių leidimas pasiimt į namus vaikelį.
Mes pasirinomke vyresnę (1 metukų) todėl, kad širdis traukė prie šiek tiek vyresnių (ne visai naujagimių).
Susitvarkėme dokumentus ir gavome leidimą apsilankyti vaikų namuose. Prie pirmojo pasiūlyto vaiko (2 m.) visiškai netraukė širdis.
Po to gavome leidimą apsilankyti kituose vaikų namuose ir keturių vaikų sąrašą, su kuriais mums susipažindino. Mūsiškė buvo vyriausia iš tų keturių. Bet ji mus pakerėjo iš pirmo žvilgsnio. Tiesiog širdyje nebebuvo jokių svarstymų;
Susitvarkėme dokumentus ir gavome leidimą apsilankyti vaikų namuose. Prie pirmojo pasiūlyto vaiko (2 m.) visiškai netraukė širdis.
Po to gavome leidimą apsilankyti kituose vaikų namuose ir keturių vaikų sąrašą, su kuriais mums susipažindino. Mūsiškė buvo vyriausia iš tų keturių. Bet ji mus pakerėjo iš pirmo žvilgsnio. Tiesiog širdyje nebebuvo jokių svarstymų;
QUOTE(Ute @ 2005 01 05, 13:35)
Mes pasirinomke vyresnę (1 metukų) todėl, kad širdis traukė prie šiek tiek vyresnių (ne visai naujagimių).
Susitvarkėme dokumentus ir gavome leidimą apsilankyti vaikų namuose. Prie pirmojo pasiūlyto vaiko (2 m.) visiškai netraukė širdis.
Po to gavome leidimą apsilankyti kituose vaikų namuose ir keturių vaikų sąrašą, su kuriais mums susipažindino. Mūsiškė buvo vyriausia iš tų keturių. Bet ji mus pakerėjo iš pirmo žvilgsnio. Tiesiog širdyje nebebuvo jokių svarstymų;
Susitvarkėme dokumentus ir gavome leidimą apsilankyti vaikų namuose. Prie pirmojo pasiūlyto vaiko (2 m.) visiškai netraukė širdis.
Po to gavome leidimą apsilankyti kituose vaikų namuose ir keturių vaikų sąrašą, su kuriais mums susipažindino. Mūsiškė buvo vyriausia iš tų keturių. Bet ji mus pakerėjo iš pirmo žvilgsnio. Tiesiog širdyje nebebuvo jokių svarstymų;
Džiaugiuosi su tavim kartu
cia kaip ir mums sake turi vaikucio ir iteviu biolaukas atitikti,tada sirdis supranta kad tai tas ir joks kitas vaikas.
labai dziaugiuosi uz jus
labai dziaugiuosi uz jus
