na irgi manau, kad esme ne tik penktadieniais mesos ir pieno produktu atsisakyti, bet to, ka labiausiai megai,.. tarkim daznai valgau saldumynus, tai esme, kad adventiniu laikotarpiu stengtis ir atsisakyti ju. atsisakyti to, kas teikia malonuma. gal is tiesu kaip kazkas minejo, tas laukimas gimimo turi buti su kazkokiu gilesniu isgyvenimu, kancia, sunkumu. nes pasninkauti reikia tikrai tvirtos valios.
QUOTE(LinguLingu @ 2006 12 01, 17:39)
Tad ar suklysciau parasydama, kad esme yra intencijose....?
Ir ribojime, o ne tik kažko vieno atsisakyme kitko neribojant. Bet esmė - iš tiesų intencijose.
QUOTE(Globaliste @ 2006 12 01, 20:49)
tas laukimas gimimo turi buti su kazkokiu gilesniu isgyvenimu, kancia, sunkumu. nes pasninkauti reikia tikrai tvirtos valios.
O čia su tuo adventiniu laukimu na irgi ne visada "linijos" sutampa. Vieniems tai yra džiaugsmingas laukimas, kiti labiau akcentuoja rimtį, kančią, susikaupimą. Man asmeniškai džiaugsmingas (tai nereiškia kasdienių trali vali festivali
), bet be abejo kartu ir laikas įsiklausyti. Na žodžiu nepriešinu džiaugsmingo laukimo ir kažkokių gilesnių dalykų apmąstymo meto ar pasninko. Va besilaukianti moteris tą neblogai suprast turėtų (džiaugsmingo įvykio laukimo ir kartu rimties meto prasmę). 
QUOTE(Patieška @ 2006 12 01, 22:00)
O čia su tuo adventiniu laukimu na irgi ne visada "linijos" sutampa. Vieniems tai yra džiaugsmingas laukimas, kiti labiau akcentuoja rimtį, kančią, susikaupimą.
Didesniam rimtumui gal visgi Gavėnia skirta...
sako,kad badavimas kaistina siela...nors man labai sunku butu badauti...bet siek tiek save priverzti manau nera labai blogai,nes tos prikalusomybes ne tik kuniskos visokios buna...tiesiog pasnisnkas ati apsivalymas nuo tam tikru dvasios ar kuno demonu.tai taip pat apmastymo laikotarpis.kai guli pilnu pilvu prikimstu viokiu skanestu,tai dazniausiai apie ka galvoji, tai tingisnyste...todel pasninkaujant mintys skaidreja
Na ką gi, praeitą penktadienį šiaip ne taip pratempiau be pieno/mėsos produktų, cigarečių ir alkoholio... 
Buvo sunkoka, nes kaip tik pataikiau ant 100 metų nematytų grupiokų susitikimo 
Nors turbūt pasninkaujant ir linksmų susibūrimų negalima rengti
Buvo sunkoka, nes kaip tik pataikiau ant 100 metų nematytų grupiokų susitikimo Nors turbūt pasninkaujant ir linksmų susibūrimų negalima rengti
Bet man vienas dalykas įdomus: kodėl laukiant Kalėdų reikia nusiteikti itin rimtai, taigi čia džiaugsmas, šventės artėja 
Kai mama laukiasi savo vaiko argi ji puola pasninkauti? Tai taip ir su Kristaus gimimo šventimu.
Kai mama laukiasi savo vaiko argi ji puola pasninkauti? Tai taip ir su Kristaus gimimo šventimu.
QUOTE(Jurgulė @ 2006 12 12, 16:59)
Bet man vienas dalykas įdomus: kodėl laukiant Kalėdų reikia nusiteikti itin rimtai, taigi čia džiaugsmas, šventės artėja Kai mama laukiasi savo vaiko argi ji puola pasninkauti? Tai taip ir su Kristaus gimimo šventimu.
Kai mama laukiasi savo vaiko argi ji puola pasninkauti? Tai taip ir su Kristaus gimimo šventimu.Idomi mintis, tik ar besilaukianti mama nebuna susikaupusi, ar ji nelaukia ateinanciojo?Ar jai rupi eiti ir linksmintis? Nors tai esmes nekeicia, bet greiciausiai tai kalba eina jau apie kokybe.
Adventas. Bandau apmąstyti, koks bus šiemet mano Adventas. Sunkiai save valdau ir kažko atsisakyti man tikrai sunku. Bandysiu bent penktadieniais atsisakyti tradiciškai pieno ir mėsos, o visu laikotarpiu, kiek įmanoma vengti saldumynų. Galvoju ką daryti su pasilinksminimais kalėdine intensija, kurie vyksta dar Advento metu (vaikų darželyje, mokykloje ir pan.)? Kiek to linksmumo dera sau leisti. Dirbu tokį darbą kuriame daugiausia rūpesčių ir šurmulio būna būtent prieš Kalėdas. Ar atsiriboti nuo visko ir nerti į save, mąstymus? Bet ar tai ne egoizmas?
Kaip jūs išgyvenate Adventą?
Kaip jūs išgyvenate Adventą?
aš išgyvenu džiaugsmingą laukimą
Mes, moterys, galime prisiminti, kaip laukėmės savų kūdikėlių Tuo metu išgyvenome tą džiaugsmingą laukimą. Taip stengiuosi gyventi ir advento metu. Nėra ko čia liūdėti, tiesiog reikia laukti tuoj tuoj gimsiančio Kūdikėlio
Man turbūt Adventas visus metus trunka, nes kasdieną gyvenu apmąstymais, esu vegetarė ir t.t.
QUOTE(Princi @ 2007 12 01, 16:35)
aš išgyvenu džiaugsmingą laukimą Mes, moterys, galime prisiminti, kaip laukėmės savų kūdikėlių Tuo metu išgyvenome tą džiaugsmingą laukimą. Taip stengiuosi gyventi ir advento metu. Nėra ko čia liūdėti, tiesiog reikia laukti tuoj tuoj gimsiančio Kūdikėlio
Mes, moterys, galime prisiminti, kaip laukėmės savų kūdikėlių Tuo metu išgyvenome tą džiaugsmingą laukimą. Taip stengiuosi gyventi ir advento metu. Nėra ko čia liūdėti, tiesiog reikia laukti tuoj tuoj gimsiančio Kūdikėlio Kadangi nėščia jaučiausi labai gerai, tai visai savęs nevaržiau, tik susilaikiau nuo alkoholio, o šiaip gyvenau tokį patį aktyvų gyvenimą. Dainavau (lipau ant scenos), vaidinau, laksčiau kur tik panorėjus. Man tai nebuvo ramybės periodas, o dar būtinai ir remontus užsiplanuodavau (čia turbūt ko ne kiekviena nėščia taip susigalvoja
) Vienu žodžiu Adventui, iš savo nėštumo savijautos, galiu pritaikyti tik tą nepakartojamą džiaugsmo ir laukimo būseną. Kažkur skaičiau , o gal girdėjau, kad atsisakymas ko nors yra vertingas, kai tą sutaupytą kažką atiduodi tam, kuris neturi. Bet pamaitinti šeimą žuvimi toli gražu ne pigiau, tai to sutaupyto kaip ir nelieka 
.
Prisivalgykim riebios lašišos ir vaidinkim susimąsčiusius pasnykautojus
