MIELI TĖVELIAI
Jūs šiandien išleidžiate savo vaiką, į tą patį gyvenimo kelią, į kurį prieš gerą laiko tarpą, išėjote ir patys. Ir gal būt sudrėks jūsų akys sutinkant jaunąją porą su duona ir druska, vien dėl to, kad gerai žinote nueito kelio skonį ir kainą.
Sunki diena šiandien tėveliams
Palaimint vaikus jau reiks į kelią.
Tad ačiū jums tėveliai už meilę begalinę
Už naktis bemieges, už gerumą rankų, šilumą širdies
Visados jūs buvot, kaip gražiausias žiedas
Gėrio ir kantrybės, gėrio ir vilties.
TOSTAS UŽ TĖVUS
Mieli tėveliai,
Bėga metai,
Jų tėkmės nesustabdysi jokia jėga pasaulyje.
Nemažai metų prabėgo, o jūsų širdyse dar gyvas pirmas vaiko riksmas, pirmas jo šypsnys.
Jūsų rankos dar tebejaučia vaikiško delniuko šilumą.
Jūsų širdyse visas vaikų gyvenimas,
Ir štai atėjo diena, kai tą gyvą širdies dalelę reikia atskirti, dalelę į kurią po lašelį, po trupinėlį dėjote gėrį, grožį, širdies šilumą, gražiausias gyvenimo viltis.
Nėra žemėje tokių žodžių, kuriais galima būtų jums atsidėkoti.
Todėl tegul išlieka tas gilus dėkingumas jūsų vaikų širdyse.
Ir nepamirš jie tada kelio į jūsų namus,
Ateis pasisemti kantrybės, vilties, išminties
Iš jūsų jie mokysis kurti savo gyvenimą.
Gal paskubės, gal daug kur klys, o gal ir įskaudins - neskubėkite jų teisti, o patarkite ir atleiskite.
PRIEŠ TĖVŲ PALAIMINIMĄ
PALAIMINK, MAMA, SŪNŲ TU Į KELIĄ
IR NELINKĖK JAM RŪPESČIŲ SUNKIU.
TEBŪNA DIENOS ŠVIESIOS JAM KAIP SAULĖ,
BE DIDELIŲ SKRIAUDŲ, BE RŪPESČIŲ, VARGŲ.
DAR KARTĄ, MAMA, TU PRIMINKI SŪNUI,
KAIP ŽMONĄ REIK MYLĖTI, MYLĖT VAIKUS.
PRIMINK, KAD IR ŠEIMA BEDALĖ,
JEIGU NEGERAS TĖVAS BUS.
PALAIMINK, MAMA, SŪNŲ TU Į KELIĄ,
TEGUL EINA TUO KELIU TOLI, TOLI.
PALAIMINK TU SŪNAUS GALVELĘ,
TEGUL NURIEDA DŽIAUGSMO AŠARA SŪRI.
O TU, SŪNAU, DĖKOK UŽ RŪPESTĮ BERYBĮ
IR UŽ MARŠKINĖLIUS KADAIS SIŪTUS MAŽUS.
IR ŠIANDIEN BŪTINAI, SŪNAU, ATSIPRAŠYKI
UŽ PLAUKUS MOTINOS PER DAUG ANKSTI ŽILUS.
dar vienas:prieš mamai prisegant vainikėlį
MATAI, KAIP GREITAI VAIKAI UŽAUGA IR EINA KURT SAVOS ŠEIMOS. PRIEIK, PAGLOSTYK DUKROS VEIDĄ SAVO MIELA, ŠVELNIA RANKA. IR PALINKĖK VAIKAMS LAIMINGO KELIO, KAIP TAU LINKĖJO KAŽKADA MAMA. LAIMINGAI BŪTI PALINKĖK JAI, MAMA, LAIMINGO KELIO PALINKĖK. IŠSIVEŽA PIRŠLIAI TAVO ŠIRDIES DALELĘ. NUEIK RŪTAS DARŽELĮ NUGENĖK.
YRA TOKIA GRAŽI TRADICIJA, JEI SUGEBĖJAI UŽAUGINTI DUKRĄ IKI NUOTAKOS, TAI SUGEBĖK IR TĄ VAINIKĖLĮ PRISEGTI.
Tėvai
Tėvai- prie jų pripratom nuo mažens -
Užaugom dideli ir skrist privalom,
Būtin nežinomon, tačiau gyvens
Jie mūsų sielose kaip idealai.
Pastovūs šiam pasauly netvariam
Tėvai- tarytum saulė ir mėnulis
Ir jai nelaimė mus kada prirems,
Jie netikėtą išeitį pasiūlys.
Sumainom žiedus, kuriame šeimas
Ir sekdami vaikams apie ramias
Akis senelių, einame tą patį
Gyvenimo spalvingą kelią, nors
Nė viens nežinom ateities dienos,
Bet ją kur kas ankščiau tėvai pramatė
Gal kam pravers. Šiaip turiu dar kažkur neeiliuotus laaaaabai gražius žodžius, bet reikia paieškoti, kažin kodėl neberandu kompe, taip viskas sumakaluota.