Nesusilaikiau, nors autore paraše, kad šią temą galima daugiau nediskutuoti

Bet norėčiau jos paklausti kas brangesnis ar šuo, ar vaikas? Manau čia ir taip aišku, kad joks šuo neužims vaiko vietos. Nelaukit, kol viskas pakrips labai liudna linkmę. Šuo suauges, pavydus, iki nelaimes tik vienas žingsnis. Aš nerizikuočiau ir kt žmonėms tokio šuns irgi nesiūlyčiau, nei bent į kokį kaimą, nors šuniui būtų didele traumą, humaniškiau ji užmigdyti. Arba jus norit visa likusį gyvenimą graužti save, kad laiku neatsikratet šuns?
Dar papildysiu dėl voljeru: anksčiau ar vėliau gali būti taip, kad einant šerti šunį ar dar kokiu reikalų į voljerą, ar pamiršit užrakinti, ar šiaip šuo ištruks....manau pasekmės bus aiškios. Šuns galvoj liks tai, kad jo gyvenimas pablogėjo gimus vaikui, ir jam reikia atkeršyti, ne sutinkat? Nenoriu pameluoti, bet neperseniausiai juk buvo toks atvėjis (1-2 metai), liktai pas močiute kaime iš voljero ištrukes atrodo rotveileris užpuolė vaiką, apkandžiojo galvą, o kt patelė ji gyne, bet nesekmingai, reziume: vaikėlio nebėra. Jei šuo yra vaikų atžvilgiu agresyvus - tai, mano nuomonė, jau nesveikas šuo.
Aš užpraeita vasarą irgi užmigdžiau šunį, jam buvo 13 metų, ir tikrai mylėjau ji, bet jam prasidėjo senatvinis marazmas, pradėjo puldinėti žmonės, kaip tik tada aš dar ir laukiausi, ir aš manau kad pasielgiau teisingai.