Nekalbus mažylis...

musu lelyte praktiskai viska valgo, tik ne itin dideliais kiekiais (jei lygint su kitais vaikais), bet ir suauge ne vienodai valgo.. siaip man truputi su tuo valgymu-nevalgymu aplinkiniai ivare streso, visi kaip susitare- "vajei kokia smulkute" sudejimas vaiko toks, ka suaugusiu nebuna smulkiu?? visiems atrodo, kad jei vaikas storas ir raudonais zandais, tai jau sveikas kaip ridikas-toli grazu ir dabar , kad ir kiek mazoji besuvalgytu, man vis atrodo, kad mazai nors dar nei karto nebuvo, kad butu nukrites svoris, nors ji pas mus kaip uzsukta, rami tik kai miega, o siaip tai non stop
ir dar tos koses vaikams juk atsibosta, juk ir patys nenorim kelias dienas is eiles valgyti ta pati, o vaikai nori?

Sąkandis gali būti dėl žinduko. Ir, man rodos, dėl vadinamųjų kirminų turėjimo

Aš tai nemanau, kad stipriai pakenks, jeigu nevalgys dieną ar dvi, nes nelabai tikiu, kad per tą laiką ABSOLIUČIAI NIEKO nevalgys

skaitau - ir lyg apie mano dukryte parasyta...ji irgi 2.4 metu ir nevalgo zmonisko maisto ... ne tik zmonisko nevalgo, bet jei butu jos valia - is vis nevalgytu - nera apetito...vis verdu visokias koses, o apie zmoniska maista tik pasvajot galiu.nei uogu, nei sriubu, nei sulciu, nei darzoviu zaliu ir t.t be galo galiu vardint... Tiesa pradejo valgyt duonyte su sviestu, desryte ir blynus, bet tai buna labai labai retai. mane irgi i nevilti varo toks maitinimasis - niekur zmoniskai nei isvaziuot, nei iseit neimanoma
tiesa, mes turim problemu su skrandziu ir zarnynu - nuo pat gimimo vargstam su skausmu, viduriu uzkietejimu( nuo gimimo geriam vaistus), periodiskai tenka vartot kreona ir gerasias bakterijas( turejom auksini stafilokoka zarnyne). be to truksta svorio( dabar 2.4 metu sveria tik 10 kg 600 gr, ugis normalus). Tai ir susilaikau nuo drastisku nedavimu valgyt - bijau visiskai skrandi sugadint, be to tas svorio trukumas...A[pie darzeli bijau ir pagalvot - kas ten su ja tiek uzsiims...
atvirai pasakius kartais nervina ir uzgauna aplinkiniu komentarai, bei poziuris - daryk taip, neduok valgyt, kad taip viskas paprsata butu, turbut nerasytumem cia ir viskas susitvarkytu. turbut nesupras ne viena mama, kuri tokio vaiko neaugino. As irgi galvojau, kad viskas daug paprasciau buna, kol pati nesusiduriau su tokia padetim. zinau tik viena - kazkada isaugsim

Aš čia nieko užgauti nenoriu, bet kartas iš šono irgi ne visa situacija matosi. Aš apie klastunes atveji. Turim mes giminėj tokį variantą, kai pastoviai girdžiu skundus, kad vaikas nevalgo. Nu žodžiu blogumas baisulinis, mama ir močiutės ant blakstienų ir naudos tipo jokios, o valgo tik saldumynus Atvažiuoji į svečius ir realiai matai, kad vaikas per dieną sukapoja normalią dozę šokolado ir sausainių, kurios pati gal ir nesuvalgytum. Na tai pamąstom realiai, kur jam dar kas tilps. Kai pabandai atsargiai pasakyt, kad gal ribokit, tai atsakymas būna "juk jis ir taip nieko nevalgo, tai nors tegul šitą" Užtai girdėdama pasakymus, kad nieko nevalgo TIK tą ir aną, kažkaip skeptiškai į šitą žiūriu. Nemanau, kad būtų kažkas tragiško pabandyti tiesiog neduoti to vaikiško maisto. Nes bijau, kad ilgai laukus "kol išaugsit" galit ir pavėluot, tada jau vaikui neįrodysit kad yra ir kitokio maisto.

oi tikrai nenorejau Jusu izeist - as cia ne apie jus, o tik tarp kitko. Zinoma tokiais atvejais tikrai negalima sakyt , kad vaikas nevalgo, bet musu kitokie - jie is tikruju nevalgo

Visiška tiesa Iš šono kartais atrodo, kad tikrai tas vaikas normaliai pavalgo. Netgi ir to "gerojo" maisto prisilesa. Kiek tokiam skrandukui reikia. O jei mama visą dieną šokinėja, tai ir paima vieną kitą kąsnį kaskart.
Na nežinau, jūs darykit kaip norit, bet mums konkrečiai padėjo nedavimas tų maisto produktų, dėl kurių nevalgė normalaus maisto.
Ai, ir dar, namie tai prastai valgydavo, bet į darželį nuėjus kerta kaip reikiant ir dar paprašo Skaitau, kad taip todėl, kad ten tiek nešokinėja apie kiekvieną kaip mamos, vaikas mato, kad niekas neįkiš, tai ir pradeda valgyt. Nesakau, kad taip visada, bet dažnai būna.

Hmmm, mano vaikas nevalgė kūdikiškų košių, tik daržovienes, grūdėtą varškę, dar nebuvo metų kai mes perėjom prie suaugusiųjų maisto, tik mažiau druskos, mažiau prieskonių, smulkiau supjaustyta ar sutrinta. Daugybės dalykų "nemėgo", sukau galvą ką pagamint, kad paragautų. Darželyje problemų nėra, iš pradžių prasčiau valgė, dabar palieka tuščias lėkštes, valgo tai ko nemėgo. Nors uogų visai nevalgo, tik vaisius.
Tokio amžiaus vaiko jau neapgausi, gal greičiau eitų susitarti. Gal žaidimo forma? Šauktas tėčiui, šaukštas mamai, o dabar tau... kad didesnis augtum, kad stipresnis būtum. Improvizuokit, fantazuokit. Gal gamtoje? Jei turit daržą kartu daržoves iškaskit, kartu pagaminkit, na, galima ir parduotuvėje nupirkt, kartu gaminkit vakarienę, kurią reikia paragaut, ar skanu? Leiskite vaikui pasijausti dideliu ir svarbiu. Tegu išsitepa iki ausų, bet kad nors kasnelį per dieną kažko naujo paragautų.
Kai gaminu apkepą, leidžiu vaikui su mikseriu plakt, pasakui yra privaloma paragaut ką iškepėm, nors nenorom, bet paragauja. Mišraines leidžiu išmaišyt, dar visko primąstom, nes jis nori reikštis, mamai padėt. Toks gaminimas tikrai atima daug jėgų , bet vaikas ne tik padeda mamai (jis taip mano ), bet tuo pačiu ir mokosi.

Mes tą patį darom, užtrunkam dvigubai ilgiau, betvarkę pasidarom didžiausią, bet užtat jau turiu, kas man bulves sutarkuoja su kombainu

O į temą, tai dėl to sąkandžio gal su kokiais odontologais ar ortodontais (ar kaip ten jie...) pasitarti reiktų

perskaiciau jusu pasakojimus ir nurimau siek tiek, kad mes as ne viena tokia. Maniaiu kad cia tik pas mus tokia problema. Mums jau 2.9m ir mes valgom kaip cia issireiskus pusiau normalu maista, sriuba turi buti sumalta blenderiu nes kitaip apsivems jei bus smulkiu gabaliuku, isbandyta jau daugybe kartu. Nevalgom visai jokiu uogu, vaisiu ir zaliu darzoviu,taip pat duonos, mesa tik vistiena valgom. Ir tas valgymo procesas tai kancia ir man ir vaikui, ji niekados nebuna alkana, nesidomi maistu visai, nenori ragauti nauju patiekalu, toks ispudis kad jei nemaitinciau savaite tai ji ir nepaprasytu. Labai jus suprantu ir uzjauciu, mes taip pat niekur normaliai negalim nei isvaziuot nei pailset, nes turiu gamint jai specialu maista.
Cia ne i tema, bet kaip as jus su kitais dalykais, pvz su kalba, su puoduku viskas tvarkoje? Nes kai as kreipiausi pas gyd. manes to paklause.
Noriu leisti savo mergyte i darzeli bet labai bijau , kas ja ten maitins, ji pastoviai bus nevalgiusi, nes pati tai tikrai nepaims nieko i burna.

Čiulptuko mes nenaudojam nuo 1,5m., o iš buteliuko geria tik ryte ir vakare. Tai jau kaži ar pakenks.

Mano sūnui buvo disbiozė, mes ir iki šiol nuolat gėrėm gerąsias bakterijas, bet dabar lyg viskas tvarkoje su žarnynu, jei tik negeriam antibiotikų


Aš jau pasakojau, kad mano vaikas nevalgo saldainių, šokolado, nieko tokio. Jis užkanda retkarčiais vaflio, sausainuko, kukuružų dribsnių, bet jei sakykim visą dieną būnam lauke, jis nė pirštu neprisiliečia prie "tokio" maisto. Jau kas pažįsta mus, pas ką lankomės, puikiai mato visą situaciją ir net nieko nebesako, kad mes ne taip maitinam vaiką kaip priklauso, kad jam leidžiam prisivalgyti nenaudingo maisto.

Aš dar kartą pasikartosiu, mums darželis- nieko nepakeitė. Vaikas ištisom dienom buvo nevalgęs visai. Nieko auklėtoja neįsiūlė. Net iš jos neima jokių saldainių. Aš sakau-neduokit saldainių. Sako aš noriu, kad jis bent paimtų iš rankų, o jis net ir to nedaro Ačiū mūsų gerosiom auklėtojom, tada jos pasiūlė nešti savo maistą, jam pašildo ir pavalgo.


Mano vaikas visada viską kartu gamina namuose. Jei lupamos bulvės jo košei, tai jis jų prikrauna į dubenį ir atnešą, išsitraukia kitą, kur pripilam vandens, nulupus butinai reikia paduoti jam, kad jis įdėtų į dubenį su vandeniu. Visa tai nesibaigia, kol nėra supjaustoma ir sudedama į puodą, kurį, jis pats išsitraukia iš spintelės. Supjaustytus irgi sudeda į puodą, o galų gale puodą pastato ant viryklės ir dar pats su mūsų priežiūra įjungia viryklę. Visas būna šlapias, grindys visos šlapios ir taip kas dieną. Ir tai ne tik jo maistui galioja, o ir mūsų gaminamam. Tai negelbėja. Jis ypač daug dalykų daro visada kartu. Mes net negalim išvalyti, jei jis pripylė, nes būna didžiausi rėkimai. Jis valo grindis Jis nuolat veikia ką nors kartu su mumis. Skalbiniai visada džiaustomi, tik tada, kai vaikas paduoda iš skalbyklės, dažnai tvarkomės namus tik su juo, nes kitaip neįmanoma Jis viską kartu daro.
Visokie žaidimai-nedomina. Mes tikrai ne vieną ir ne du kartus bandę visaip maitinti. Kas iš to jei įkiši į burną, kai jis kuom nors užsiėmęs? Jis tik tada nusivilia mumis ir verkia labai ilgai, o turinys vis tiek būna išspjaunamas.

Apie darželį jau rašiau. Daugiau tokių, kaip problemų per daug nėra. Tiesa, turi vėl keletą tokių įdomybių:tuštinasi kol kas tik į sauskelnes, nors sauskelnes mes naudojam tik miegui. Siusina į puoduką jau pusė metų. Kalbėt nekalba, tik savo kalba. Aišku po truputį atsiranda jo kalboje:kis kis, au au, atia, mane šaukia vardu jau seniai, kai paprašau sako ir mama ir tėtė.
Dėl visokių kirminų daryti tyrimai.

Vis tik darau išvadą, kad ir mes ne tokie vieni. Vadinasi yra daugiau tokių principingų vaikų. Tik stebiuosi, kad kitas tai vargina tokie vaikai. Mums dėl to nekyla problemų. Aš įsigudrinau ilsintis turėti košės pasidarius iš anksto, arba esant galimybėms visada padarau šviežios. Juk racionas nelabai kaži kuo keičiasi, tereikia daržovių, skirtingos mėsos ar žuvies. Jei kur einam, kur nėra galimybės pasišildyti maistuko, turiu krepšį, kuris laiko šilumą. Maistas išbūna iki kelių valandų šiltas. Ir viskas. Man netrukdo toks vaiko maitinimasis. Ir tiek man gerai, kad jau kai nori valgyt, tai košės dubenėlis staigiai ištuštėja, nereikia per daug vaiku užsiimti.

Maniskis irgi nevalgus vaikas. Anksciau ir lakstydavau su saukstu is paskos, kesdavau ivairius issidirbinejimus prie stalo. Bet galiausiai abu su vyru nusprendem,kad is bado nenumirs. Dabar pas mus taip:pasodinu prie salo,paduodu valgyti(pats moka puikiausiai valgyti kai neissidirbineja), jei alkanas pavalgo, jei tik pasiknapsto ir pradeda zaisti su maistu-tuoj pat keliauja nuo stalo. Zinokit, tikrai nebesigadinu sau nervu ir vaikas kol kas gyvas, linksmas, guvus.

Tuomet, Klastune, belieka laukti ir tikėtis, kad ateis laikas, kai tavo vaikutis pats paims ir pradės valgyti tai ką ir judu su tėveliu
Džiugu, kad auklėtojos supratingos, kad pamaitina, problemos kolkas išsprendžiamos, bet jei ir toliau vaikas nesidomės maistu, teks tėveliams labiau pasukt galvelę, gal net kreiptis pagalbos į kokius specialistus. Bet tikiuosi to neprireiks, išaugsit košyčių tarpsnį
O kas liečia antibiotikus, tai jie labai numalšina apetitą ir išbalansuoja visą organizmą, jei tik galit, atsisakykit, mes per juos buvom įsivarę ligų maratoną, ir tik homeopatijos ir vitaminų dėka vėl sugrįžom prie normalaus valgymo ir sveiko gyvenimo. Sėkmės jums!