QUOTE(Siurbelyte @ 2010 10 08, 23:23)
Siuo metu stengiuos neduot uzkandziaut. NEbent koki vaisiu, pvz obuolio skiltele. Kol kas gan noriai valgo makaronus ir putpeles kiausinuka. Surelio praso visada, bet gauna ji tik po vakarienes
Kadangi esu tikra, jog vaikui naudinga ne tik tie atseit pietų, pusryčių, vakarienės patiekalai, bet ir vaisiai, daržovės, tai užkandžiaut kaip sykis juos ir duodu - pagrindinių valgymų metu jų norėdama neįkiščiau, nu būna stebuklų kartą į mėnesį, bet jais kliautis...
Kažkuri rašė, kad džiaugėsi, kai primaitinimo metu vaikas suvalgydavo pusę normos - tai man tai būtų buvus kažkokia nereali šventė, bo mano kartais suvalgydavo dešimtadalį, o įprastai vieną šaukštelį, pusantro... 60 ml kokį Hipp indelį valgydavom tris dienas

Vaikui turint 9 mėnesius
Dabar vaikas išlikęs nevalgus, išalkusi niekad gyvenime nepaprašys - na, arba irgi kartą į mėnesį, bet mėgsta leliukų košes pieniškas. Nu ką, kai man jau visai nieko nevalgydavo, aš jai duodavau jų - skystų - avent puodelyje. Baigėsi tuo, kad beveik nepriaugdavusi svorio mergina dabar ūgiu ir svoriu lenkia daugumą bendraamžių, susigadino dantis, vis dar dievina skystas leliukiškas košes, suaugėliškas isšpjaudo von, vis dar beveik nieko kito nevalgo, išskyrus virtą kiaulieną ar virtą vištieną - amžius metai ir dešimt mėnesių.
O aš mąstau - o gal reikėjo nesiparint, kad nevalgo, ir kai pusantrų metų nujunkiau (arba tiksliau nebereikėjo jai to mano pieno varganų likučių), reikėjo neduot nei mišinuko nei tų košių tuo labiau, ir dabar vaikas turėtų sveikus dantis, bet gal būtų skeletas koks - avitaminoze besergąs (leliukiškose košėse gi tų vitaminų prikišta...)
Kadangi čia ne kompiuterių žaidimas, sužaist iš naujo neįmanoma.
Sau įrodinėjau, kad tas košes vis skystinsiu, kol jos virs vandeniu, ir taip atpratinsiu, kol dar dantys nesugedo. Bet jie sugedo anksčiau... Ir dabar skystint ar visai neduot irgi nesinori, kai dienos meniu toks: prieš naktį košė, kad užmigtų soti, ryte košė, nes nieko kito nevalgo, tada arba pusė pako varškės, arba 100 gramų virtos mėsos, arba kokia burokėlių ar paprikų sriubytė, koks 100-gramis, kartais žuvį įkišu, paskui po to vis ką nors kaišioju kaišioju ir nieko nevalgo, spjaunu ir duodu kartais ir dieną tos košės, dažniau, jei ir dieną nieko kito neįkišu - užburtas ratas...
Iš to tik tiek, kad atmetus dantis - vaikas nerealiai sveikas (tfiū tfiū), energingas, labai stiprus...
Ir tiek, kad kartą į dvi savaites užeina ėdimo priepuoliai, kai ryja viską, o aš vis durnė apsidžiaugiu, kad gal gal jau pradėsim normaliai valgyt. Kitą dieną viskas pasimiršta, apetitas dingsta, o aš su savo džiaugsmu galiu sau sienom laipiot... Iki kitos "šventės", kurių pastaruoju metu net nelaukiu, nes tik išdiorgina - visų pirma tuo, kad tądien galvoji, jog kitom dienom turbūt TU marinai vaiką badu, o ne jis pats nevalgė, tik pasitaikė neskanūs tavo patiekalai, visų antra tuo, kad kaip sakiau, tikiesi pagerėjimo apetito fronte ir ateity...
Jei visąlaik taip lesiotų - ko gero psichologiškai lengviau būtų prisitaikyt.
Ir labiau į temą. Tai, kas pas mus valgoma visada - yra burokėlių sriuba (labiau jos skystimas, na, bet šiek tiek ir tirščių) ir paprikų sriuba (pakepini porą ant sviesto, įmeti provanso ar viduržemio jūros žolelių žiupsnį, maltų raudonųjų paprikų žiupsnį, galima šiek tiek ekologiško kečupo, tada užpili pvz. vištienos ar daržovių buljonu, meti ten supjaustytas bulves ir paprikas ir verdi kol išverda. Užbalinti grietine). Bet pas mus tai matyt eina todėl, kad mano vaikui apskritai "eina" skysčiai, ar tai sriuba, ar skysta košė, ar sultys...
O visa kita - kai kuriom dienom nerealiai valgoma, kai kuriom spjaudoma - vištiena troškinta su svogūnais ir morkom, vištienos, brokolių, morkų troškinys su ryžiais, kiauliena virta ar dar ir patroškinta, plakta su pienu kiaušinienė... Visada valgo dešreles "Jokių E", dėl jų mane kankina sąžinė, nors kiek beskaitytum žmogus, nu nieko blogo jose gi nėra...
Iš a la užkandžių šiuo metu valgoma varškė be E - su abrikosais, kiek anksčiau mėgo Danonki varškytę, riestainius, dabar jau psio, neįkiši...
Anksčiau guosdavausi tuo, kad valgo visokių rūšių vaisius, kokius bepaduosi - bananus, vynuoges, abrikosus, whatever. Dabar deja tai jau tas maistas, kurį reik "kišt", pomėgis dingo...
kadangi kartais man nuo to nevalgumo nuvažiuoja stogas, tai trissyk gyvenime mergina yra gavusi makdako maisto - sumuštinį McToast, kur tik bandelė ir sūris - kapoja apsilaižydama. O aš raminuosi, kad nu vis pavalgė, kad kai jau nesugebėsiu jos kontroliuot, ko gero valgys ten ir dažniau (paauglystėje), kad tai dar nėra pats baisiausias patiekalas, kad tai ji valgo retai (kartą į mėnesį-pusantro), ir apsiramint negaliu... Šiandien irgi buvo "nuodėmingoji" diena...
pastaruoju metu irgi valgomas topas - irgi "skystimas" - rūgpienis su virtom karštom bulvėm, sumetu į rūgpienį jas ir gaunasi vasarošiltė sriubytė...
Tokia va ILGA PAKLODĖ, nu bet kadangi šian ta kraupiai nevalgioji diena, tai sukilo... Skaityt gi neprivaloma, taip pagalvojus, todėl už ją neatsiprašinėsiu
Visom nevalgiukų mamytėm - nerealios kantrybės

Bo prireikia...
Žmogaus protas viską atrakina trim raktais skaitmeniu, raide, nata. Žinoti, mąstyti, svajoti. Tai apima viską. V.Hugo