SERGANTĮ VAIKĄ ATIDAVĖ Į VAIKŲ NAMUS

Simulcika,
Kiek sutikau tokiu moteriskiu, visos nelaimingos, nublankusios, nes jos NEGYVENA, tiksliau-gyvena vaiko, kuriam dzin, turi jis motina , ar ne,gyvenima...CMano manymu , didziausias zmogaus nusikaltimas- neisnaudot savo galimybiu, netobulint saves, o va taip- praleist savo gyvenima vejais, praegzistuot...

[quote=Simulcika,2006 06 03, 20:34]
Oi, turbūt mane dabar nušaus dauguma mamų. Bet... Neauginčiau vaiko su negalia. Turiu omeny protinę negalią. Tiesiog negalėčiau šitaip aukotis ir pašvęsti savo gyvenimo tokiam vaikui. Niekaip. Surasčiau kokius slaugos namus profesionalius ir tiek. Aš tiesiog manau, kad gyvenimas duotas tik vienas, ir reikia jį nugyventi laimingai. Nesugebėčiau rasti laimės vaiko su didele negalia auginime.
Na o jei vaikelis pasmerktas būtų vegetuoti tik, tai neprašyčiau daktarų kad padarytų viską kad jį išgelbėtų ir laikytų vegetacinėj būklėj. Paprašyčiau kad leistų jam kuo ramiau, be skausmo išeiti. Nes nemanau kad būtų teisinga leisti tokios būklės žmogui kankintis ir kankinti kitus.

deja tokios galimybės paprašyti kad pamigdytų nėra.Neaugintum?O ką tu darytum jei nebūtų vietos slaugos namuose,juk neįgalus,vegetacinės būklės vaikelis gali tapti ne vien nuo apsigimimų,avariją,iškrito,užkrito ,liga?Kad tu sakytum,kad tau būtų labai sunku tai daryti tai suprantu,bet jei nebūtų tos galimybės augintum kaip ir kitos,kurios negali,neturi kur atiduoti.

Zinot mamos, beskaitydama Jusu pasisakymus ir apsiverkiau, ir pasipiktinau ir uzjauciau...Ir nutariau pasakyt savaja nuomone, nors ir akmenimis uzmetytumete.
As suprantu kai taip sneka zmones, nesusidure su negalia, bet kad taip sneketumet jus, pacios ta "laime" savu kailiu patyrusios... atleiskit, nesuprantu.
Is kur toks kategoriskumas, nesupratimas? Jei atidave vaikiuka-reiskias, nemyli, nerupi, geri tevai viska turi suspet ir t.t. ir pan...
As auginu vaikiuka su visiska negalia, jam treji su trupuciu. Kolkas auginu pati, bet zinau kad anksciau ar veliau vistiek teks atiduoti...Ruosiaus jau siemet - neprisiverciau. Bet tai tik laiko klausimas. Nors jam dar tik treji, bet jau dabar turiu tokiu problemu su kuriomis nesusitvarkau. Pvz, kai reikia ji kur nors nunesti - viskas tvarkoj jei tuo metu jis buna atsipalaidaves, bet jeigu ji istinka priepuolis...ne karta teko sest tiesiog ant zemes, kad neismesciau jo netycia, nes neuztenka jegu islaikyti rankose. Arba kokia jusu manymu as nuvaziuoju pirmadieni i darba, jeigu jis visa savaitgali praklykia be miego? Jusu manymu mano virsininkai buna labai patenkinti kai pirmadieni, po 3 absoliuciai bemiegiu naktu as tiesiog prabludineju darbe? Arba kai praejusia ziema jis visalaik prasirgo ir man darbe pavykdavo pabut max po savaite per menesi? Smarkiai rizikavau netekt darbo... Kas tada? sedziu su vaiku namie ir mirstam is bado? o galop ir net namu netenkam, nes mokesciam uz buta pinigu taip pat nebutu? As jau nebesneku apie tai, kad nuo nuolatinio nuovargio pati gavau grazia ligu puokste, Ar apie tai kad tampa beveik neimanoma jo ismaudyti ir t.t. Kad negaliu nuvest jo net i sanatorija, ar RC nes neturiu kur palikt jaunelio tam laikui...Kad netgi vezti ji masinoje nera saugu, nes kedute jam senai jau nebetinka, o spec. auto keduciu nieks negamina... Ir dar daugybe daugybe problemu. Ir nereikia manyt kad atiduosiu ji tam kad gyvenciau linksma ir nerupestinga gyvenimeli... Jus ne neisivaizduojat koki pragara isgyvenu vien galvodama apie atidavima, neisivaizduoju kas bus kai tai padarysiu. O atidavus juk nepamirsiu jo, lankysiu kiek imanoma dazniau, ir kol dar bus imanoma, pasiimdinesiu atostogoms, kartais savaitgaliams.Viskas butu kitaip, jei butu kur kreiptis pagalbos, jei butu kazkokia istaiga, kur bent kas antra savaitgali galeciau ji palikti, ar butu zmones, kurie galetu ateit pagelbet...Bet tai tik pailgintu jo buvima namuose. Kai jam bus pvz 20m. jusu manymu as pajegsiu juo rupintis, o kai pati busiu senuciuke ar pajegsiu nuvilkt suaugusi sunu kad ir ismaudyt? Tempiu kol galiu ir tikiuos istempti kiek imanoma ilgiau, bet zinau ka darysiu ta diena, kai tai taps tikrai per sunku...
Zinau viena- pasielgsiu taip ne is savanaudiskumo, o tiesiog todel kad siai dienai nematau kitos iseities, bandau rast varianta, kuris butu kiek imanoma geresnis naudingesnis mums trims-man ir mano vaikiukams.
Jeigu Jus, taip kategoriskai besmerkiancios tevus "atidavelius", mamytes zinot kokia kita iseiti - patarkit, mielai ja pasinaudociau....nes as nezinau ka dar galeciau padaryti....
Atleiskit jei kas ne taip

Meda a, nesigrausk, gyvenima turi viena ..

Na, pereksles, is neturejimo ka veikt sapaliojancios apie dalykus, apie kuriuos neturit zalio supratimo , atsakykit i Medos a laiska

puikiai tave suprantu,puikiai žinau ką išgyveni tu,aš pati išgyvenau lygiai tą patį,bet mano vargai baigėsi prieš daug metų.Vargau aš 8-erius metus,aš nieko nesmerkiu ir labai labai suprantu tave,tik yra didelis klausimas,o ar yra tų laisvų vietų?arr yra kur atiduoti?O kol kas stiprybės tau begalinės

Dekui

Vienintele vieta kur man pasiule - kudikiu namai zolyno gatvej. Bet kazkaip nezinau....Atsiliepimai apie tuos namus geri, bet....
O gal kas zinot, gal yra kokie nors pensionai ar kas nors panasaus, kad ir privatus, nesvarbu...
Bijau as kazkaip i tuos kudikiu namus, o jei po to neleis man jo pasiimt kada noresiu/galesiu ir pan.. Nors sake kad tokiu dalyku neriboja, netgi skatina, bet vistiek....

kol šitoks nedidelis,tai ko gero ir visa pasiūla,o paskui yra gi Lakštingalų g. pensionatas,ten berods nuo septynių priima,ir iki 18.Bet dėl tų kūdykių namų tikrai neverta bijot,ir duos ir leis .Jei taip praktiškos pusės žiūrėti,tai jiems tik naudingiau kad juos paima,mažiau vargo ir rūpesčio jiems patiems.Bet šiaip ten gerai vaikams.Nebijok žengti tu to žingsnio,suprantu kad sunku bus ,čia kaip ir perlipti ne tiek per save ,kiek prieš "visuomenę",spjauk tu į juos,jie tik svetimi žmonės.Ir dar kartą tau stiprybės

: kaip cia piktai parasyta , niekada nesmerkciau tu mamu, kurios vaikucius palieka, kai yra reikalinga slauge, kaip pvz.meda_a, atveju. Taciau neigaliu vaikeliu ligu buna visokiu atveju, as pati auginu dukryte su visiska negalia, liudna ant sirdeles kad, ji tokia,kad Dievas jai pagailejo, bet ji yra mano vaikas. Ir tikrai stengsiuosi tiek kiek leis mano jegos kas daugiau pasirupins jeigu ne as- mama, taciau neturint savo vaikelio, negalima taip rasyti nes niekada nezinai kaip gyvenimas pasisuks. tad linkiu visoms sekmes ir stiprybes

Atsiprasau, nenorejau as cia piktai pavaryt Tiesiog kazkaip uzjudino ta vienareiksmiska nuomone"Jei atidave vaika - reiskias tevai negeri, nemyli ir t.t."
Juk visos sitos situacijos labai skirtingos, tai ir sprendimai kitokie....Tiesiog norejau pasakyti kad kartais tas atidavimas-vienintele imanoma iseitis....Todel nesmerkit taip labai tu tevu....Smerkianciuju ir taip per akis, suprantanciuju - deficitas...

Mes galime tik įsivaizduoti ką jaučia tėvai,bet vaikas........
Aš nei smerkiu nei teisinu tų tėvų kurie taip pasielgė.Aš esu pati mama ir tikrai galiu drąsiai pasakyti,kad savo vaiką auginčiau,kad ir kas atitiktų ir tikrai neatiduočiau į jokias kitas rankas.
Man tai nesuvokiama.........................................................................
Negalėčiau naktim užmigti žinodama,kad mano kūnas ir kraujas yra kažkur kitur ne su mama ir tėčiu..

Afija, kad tu zinotum, pinigeliai gali viska siais laikais. Na ir siaip, gal nuskambes labai ziauriai, bet manau kad tokiu atveju vezciau ten, kur atlieka eutanazija, arba paprasciausiai nesuteikciau tokios prieziuros, kokios reikia ir jis mirtų. Arba pati suleisčiau vaistukų. Sutinku kad tai būtų žmogžudystė, bet šiuo atveju bet kokia kaina stengtis išsaugoti vegetuojantį vaikelį būtų kur kas žiauriau nei leisti jam išeiti. Aš tikiu reinkarnacija, taip kad manau kad dūšelė tokiam kūne tik kenčia. Na negalėčiau aukoti savo gyvenimo dėl to, kuriam tai visiškai nesvarbu, kuris toks ir bus visą gyvenimą. ir šiaip kiek laiko pratemps vegetuodamas neaišku. šiaip nedaugelis tokių pasiekia brandos amžių. O motina - lieka be laiko susenus, pasiligojus,galbūt jau nebegali susilaukti kitų vaikų... Taip kad, aš pateisinu tas moteris kurios atsisako tokio vaiko. Ir pati taip padaryčiau.

aš tave suprantu puikiai,bet kartais taip susiklosto aplinkybės,kad kurį laiką reiktų prižiūrėti,net jei tų pinigėlių ir labai daug turi.Man tavo požiūris nėra nei smerktinas nei nepriimtinas,vaistų neleisčiau,bet jeituo metu ,kada auginau savo vaikelį aš būčiau galėjus,bent jau kuriam laikui atiduoti,taip ir būčiau padarius.