SERGANTĮ VAIKĄ ATIDAVĖ Į VAIKŲ NAMUS

Pilnai sutinku su visomis kurios yra PRIEŠ nesveiko vaikučio atidavimą.
Motina atiduodanti savo nelaimingą vaikutį pati neverta gyventi. Žiauru, amoralu, nežmoniška
Ir kaip galima ramiai sau gyventi toliau kai žinai, kad kažkur yra tavo žmogutis, mažas , bejėgis, vienišas šiame dideliame pasaulyje

100 100
tėvai savo atkentėjo. Nepabuvus jų vietoj, nemačius ir NESLAUGIUS būtent TO vaikučio...

Kaip baisiai tu sprendi apie motinas. Aš nesmerkiu, kol nežinau, kaip konkrečiu atveju viskas yra. Žinau, ką sakau: pati auginau neįgalų vaikelį (dabar jis išėjo...).
Savojo aš negalėjau atiduoti niekam. Nežinau: gal dėl to, kad iki 8 mėnesiukų jis atrodė visiškai sveikas, laimingas, stovėjo, juokėsi, kalbėjo trumpais sakinukais... Paskui - galvos smegenų vėžys. Ir per 1,5 metų toks puikus vaikelis nustojo stovėti, paskui sėdėti, girdėti, kalbėti, galop valgyti, gerti, prasidėjo epilepsijos priepuoliai, kartais nerydavo net seilių... Paskutinį pusmetį reikėjo net maitinti ir girdyti vaikelį pro vamzdelį tiesiai į žarnyną specialiu apvirškintu mišiniu, kurio gauna tik labdarai ligoninės (kitur Lietuvoje niekur nėra, nors ir nerealios kainos) beveik ištisą parą... Ir jis viduriavo nuo to mišinio po 20 kartų per parą, vemdavo... Taigi, nebuvo jokios galimybės būti namuose. Ne, jis nebuvo vegetacinės būklės: judino galvą, rankas, kojas ir... beveik iki pabaigos juokėsi, pažino mamą, broliuką ir dievino tėtį... Mes pusantrų metų gyvenome ligoninėje dviese. Ir žinot ką: juk tuo metu namie buvo be mamos (vyras išleisdavo namo mane tik savaitgalį, kai nedirbdavo) mano 2,5 metukų vyresnėlis. Kiek skausmo jam buvo suteikta... Bet nemačiau kitos išeities... Gyvenimas stovėjo vietoje, praradau darbą (ne tas rūpėjo), kvalifikaciją... Pašlijo mūsų visų psichologinė būklė, sveikata... Nežinau, kas būtų buvę vėliau. Vaikas "išėjo": gal jam taip geriau, nieko nebeskauda, tik... vis tiek jo be galo gaila, niekada jo nepamiršim. Ir niekad nebūčiau pasiryžusi eutanazijai, jei tokia galimybė būtų atsiradusi: tiesiog tam esu per "skysta". Bet, matydama kaip dvi paskutines savaites mano mažiukas ištisas paras klykė iš skausmo be miego (dėl pabrinkusių smegenų prasiskyrė kaukolės siūlės...), vos neišprotėjau... Laimė, mano vyras tuo metu atsiprašė iš darbo, ir miegojome pakaitomis po 3 valandas palatoje. Kiek galima ištverti tokioje būklėje? Ir kas pasirūpins kitais vaikas, jei jų yra, kai jų tėvai susirgs ar neteks proto iš skausmo? Juk taip būna - patikėkite: dau ko mačiau...
Dabar stengiamės atsigauti, "suklijuoti" santykius (pamiršome, kaip gyvenama drauge). Tik dabar atsigauna atmintis, sveikata, bandau ieškotis darbo.
Tik tas, kas patyrė panašius jausmus, TURI TEISĘ spręsti, kaip tam tikru konkrečiu atveju elgtis. Bet kuriuo atveju neįgalaus vaikelio globos namuose NEGALIMA pamiršti, jei jau labai reikėjo atiduoti. Jis visada turi likti šeimos narys.

kad ir kas ka besakytu niekad tu motinu negalesiu suprast kaip jos ir taip likimo nuskriausta savo pacios kuna ir krauja gali atiduoti,pati auginu vaika su negalia ir nei uz ka jos niekur neatiduociau,nes mes kartu tiek daug isgyvenom

As taip pat JOKIU budu nepateisinu mamu,kurios atiduoda sergancius vaikus i valdiskus namus.Mano akimis cia kazkokia tragedija,kai pati mama isnesiojusi,pagimdziusi ir dar likimo nuskriausta maziuka atiduoda.Manes buna paklausia svetimi,ar niekada negalvojau savojo atiduoti.Cia pats kvailiausias klausimas! Ka as daryciau atidavusi..eiciau i darba kaip niekur nieko,aplankyciau savaitgaliais..Neisivaizduoju,kaip vaika atidavus apskritai naktim ramiai miegoti galima.Juk,paziurekim,ligoninese ar sanatorijose,kad ir kokio silpno protuko vaikelis butu,koks jis buna laimingas,kai mama buciuoja rankytes ar paglosto..ir atimti tai is vaiko del savu interesu,man niekaip nesuprantama..

Mes kai gryzome is Kauno i vietos liginine(cia gulejau dar dvi savaites,nes tikejaus kad ismoksim valgyti),tai tik atvaziavus i priimamaji,gydytoja pradejo su manim sneketis,kad su jais bendradarbiauja vaiku namai ir jeigu ka... Is pradziu nesupratau,kad ten kartu gultis negalesiu,kita diena ji vel manes klausia ar pagalvojau? Niekaip negalejau isivaizduoti jos vienos,o jei prades verkt,o manes salia nebus. Tai as tai gyd. pasakiau,kad apie tai negali buti nei kalbos! Mano mazule valgyt taip ir neismoko,bet uztat as ismokau ja zonduot.
Bet jokiu budu nesmerkiu,tu mamu kurios taip pasielgia. Ir tikrai nemanau,kad jos ramia sirdim ta vaikeli palieka. Juk yra tokiu atveju,kad namu salygom tu niekaip juo negali pasirupint.

Nezinau..Mano nuomone grieztai neigiama atidavimo klausimu.Juk sergantys vaikuciai tokie laimingi su mamom..jei atiduoda kokia asociali moteriske-tai gal ir geriau,vis tiek jos nepriziuri,dar ir apstumdo toki vaika,kad po kojom veliasi,pats nepavalgo,zodziu,invalidas,is kurio nauda tik pasalpa..,bet jei atiduoda normali seima,prisidengusi tuo,kad negali ziureti i vaiko kancias,vaziuoja stogas nuo sedejimo namuose ar pan. Tai cia pateisinimo nera.Juk mums visoms buna 'vaziuoja tie stogai',paverki diena kita ir gyveni toliau..Mano suneli sianakt is miegu 4val. pazadino priepuoliu ilga serija,teko diazepamo puksti,gulejo paskui nabagiukas,dirbtinai apsvaigintas,isglebes,ziuri i viena taska-sirdis plysta nuo tokios realybes,bet ka darysi,kad taip duota KAZKODEL..

Paskaiciau keleta lapu atgaline tvarka-ir abstulbau nuo SIMULCIKO ir VOVERIENOS pasisakymu! Voveriena tai grynai kvaisa,karjeriste,grazuole atsirado,o mes matai nublankusios pereksles.Lazda turi du galus-duos gyvenimas tokia pamoka,kad praeis noras taip izuliai apie invalidus vaikus kalbeti..Tuo labiau,kad kaip maciau pati vaiku dar apskritai neturi!

zinai,as esu laiminga,nors turiu vaika kuriam visiskai dzin,bet as esu laiminga,kad galiu jam padeti galiu ji integruoti i gyvenima,IR TIKRAI NEMANAU KAD LEIDZIU SAVO GYVENIMA VEJAIS AUGINDAMA SAVO VAIKA NEIGALU,o is tikruju man gaila taves,kad tu turi toki poziuri i gyvenima...AR ZINAI,KAD INVALIDAIS NE GIMSTAMA,O TAMPAMA,IR TU BET KOKIU MOMENTU GALI TAPTI SLYKSTESNE UZ MANO NEIGALU KUDIKI,muveti sauskelnes ir apsiseilejusi guleti lovoj????ir kam tu tada busi reikalinga????

oi tu mandruole,neprisispjaudik i savo sulini,kad paskui nereiktu paciai jo isgert...nu ir sunervinai... :piktasrasai kad kiek sutikaimoteru visos jos nublankusios,manes nesutikai as nenublankusi,gyvenu o neegzistuoju,vienu zodziu zydziu ir imu is gyvenimo viska kas geriausia
Papildyta:
ta pati pasakyciau ir simulcikai

jie patys su tokiais poziuriais ir egzistuoja
neverta nervuotis del tokiu silpnu zmoniu