QUOTE(Velaura @ 2007 05 14, 15:11)
Užtai jau užpakaliuką pati nusivalo. Čia paskutinis bajeris, ateina i tulika ir rodo "duok popieriaus" ir tada atseit valosi.
QUOTE(maya @ 2007 05 15, 05:08)
Maniskis laiptais i virsu kartis pradejo ir taip greitai, tai reikia siaubingai stebeti, nes sugalvoja staigiai atsisukti ir pazirueti ar kas gale eina.
O "stabdziai" tai isvis neveikia, kakta visa melyna, praejusia savaite, taip trenkesi nosi, kad issigandus veziau pas gydytoja. Vat tau ir neisnesiotukas, dabar as kaip nesinesiotukas jauciuosi, nes niekur su juo nespeju. Atrodo pas ji motoriukas i uzpakali istatytas
Sveikiname
QUOTE(denlen26 @ 2007 05 15, 06:40)
O as savo paskutinius 2 menesius maitinau, maitinau, taip gerai valge, matesi, kad svorio neblogai riaugo, toks apvalesnis pasidare, ir tik susiruosem i ligonene svertis eit paeme ir susirgo kazkokia neaiskia liga

(temperatura 39-40, tyrimai geri, kai po 2 dienu nukrito temperatura arsirado kosulys). Visa savaite beveik nieko nevalge, tai, matosi, ir vel sulieknejo

Nu niekaip nepavyksta mums to svorio priaugint!
Nu bet mazuleles dukryte saunuole, tokia didele!!!

Mes 1 metuku sverem 8600 g.
O as tai labai pergyvenau, vis prasiau mamyciu parasyt kada kas ka daryt pradejo.... bet mus ir daktare prigasdino kai gimem, tai ir bijojau visa laika... Kazkokia kvaila daktare pasitaike, net ne pediatre (ginekologe, kuri gimdyma prieme), o vos ne 100 proc. prognazavo protinius, fizimius atsilikimus neva del hipoksijos. O veliau paaiskejo, kad ji kai vandenys leido pazeide vaiko galvyte, kiek dure, tiek ant galvytes ibrezimu liko... tai matyt pati apsidraust norejo: jei kas tai ne del mano kaltes, o del hipoksijos... Ai, reikia baigt su tais negerais prisiminimais, nu bet pikta iki siol!!!
Priaugs ir tavo zuikis

o nepriaugs daug - ir nereiks - gražu ir liekni

Mes gi didesnės svoriu ir gimėm
Na, truputį aš čia meluoju dėl to nepergyvenimo...

Gi neklausinėčiau kitaip...

Bet jūsų patirtis man labai padeda

Bet dėl to, kad dar nesivarto aš daug mažiau išgyvenu, nei dėl šunto... kasdien po šimtą kartų pasižiūriu, ar momenėlis įdubęs... jei tik pradeda Amelytė elgtis kaip nors kitaip, nei visada, vėl nesąmonių prisigalvoju...
Man irgi iki šiol pikta... Ant "pediatrės", ir neseniai dar ant gydytojos, prižiūrėjusios Amelytę klinikose po gimimo supykau... Kai buvom pas hematologę, pamačiau pirmąją epikrizę... o ten ranka įrašyta, kad mano mažoji siunčiama vietinio neurologo stebėjimui... o mums atidavė epikrizę be to įrašo... gal ta vėpla pediatrė būtų laiku sureagavus... Aha, tikrai laikas baigt su tais negerais prisiminimais; geriau prisiminsim savo gerąjį neurochirurgą