Žinote, merginos, su tais visais "nekalbadieniais" galima labai greit sau gyvenimą susigadinti...nesakau, jog reikia savy bet kokia kaina užgniaužti emocijas, nes tokiu atveju po keleto metų atsiveria tiesioginis kelias į psichiatrinę arba i onkologinį...
Aišku, jog be kivirčų neišgyvena nė viena mylinti pora. Ir kuo meilė intensyvesnė, tuo tų kivirčų daugiau ir tuo jie giliau žeidžia ir tuo sunkiau taikstytis taikytis ir pan.
kaip visada yra dvi medalio pusės.. tos vadinamosios dvi žinios - viena gera o kita bloga...
Geroji žinia yra - jog va tokių kivirčų, nekalbadienių metu vyksta poros "prisitrynimas" viens prie kito...ir... paradoksas...kuo skaudžiau - tuo partneriai labiau tinka viens kitam tobulėjimo prasme...Tie vadinamieji "tinkami" partneriai po kurio laiko pabuve su žmogumi kartu pasamoningai "suranda" jo silpnas vietas ir pasamoningai jas "užgauna"...
blogoji žinia - ne visi žmonės yra pasirengę šitaip skausmingai tobulėti...dažniausiai tai būna vyrai, kurie ima "vynioti meškeres"... vyrams tai diktuoja ju logika "noriu aš šituos santykius toliau tęsti ar ne"...
Todėl jei pastebite, jog įsižeidžiat kas kart dėl tų pačių dalykų, tai problema yra ne vyre, o jumyse...Vyras arba tiksliau konfliktinė situacija tik nurodo, jog yra tobulintinų vietų ir kokios jos...
Įdomios mintys.
Manau daug tame tiesos. Kažkada pas mus dažnai būdavo nekalbadieniai. Šiam momentui jų beveik išviso nėra. Gal iš tiesų "prisišlifavom"