Pomirtinis gyvenimas

#1
Mūsų gyvenimas neprasideda konkrečiu gimimu ir nepasibaigia konkrečia mirtimi...Jis yra amžinas-periodiškai keičiantis savo apvalkalus-kūnus.
Kaip manote, ar iš tikrųjų žmogaus gyvenimas nesibaigia jo fizine mirtimi?Ką apie tai žinome?
Ar jums baisios mintys apie mirtį? Siela...Karma...Persikūnijimas (reinkarnacija)...apie tai norėtųsi padiskutuoti plačiau...
Atsakyti
#2
Nezinau nemanau kad yra baigimas mirtim ,ar pradzia gimimu . Ar yra pomirtinis gyvenimas negaleciau teigt ,bet mirt nebebijau ,esu klinikine turejus ,macius kolidorius ,jei taip galima pasakyt .Toks jausmas kad skrendi ,eini link isejimo ,poto tave israuna .Matyt dar buvo anksti ,matyt lemta . Jokios baimes ,jokio skausmo .
Atsakyti
#3
As konservatyvi. Pritariu krikscionybes poziuriui:  "Zmogus vienakart gyvena, o po to - teismas."
Beje, kaip tas teismas mane asmeniskai nuteis - as nezinau. Bijau mirties. Tikiu Dievo gailestingumu. Manau, kad reikia prisiimti atsakomybe uz savo sprendimus, nes uz juos reikes atsakyti pries Dieva.
Atsakyti
#4
As irgi buvau patyrusi klinikine mirti. Maciau ilga ilga tuneli, toks jausmas buvo lyg skrendu i prieki, tiesiai i ta tuneli. Ir labiausiai atsimenu, kad as nenorejau is ten grizti, man buvo labai gera. Labai nenorejau prabusti, bet matyt dievulis nusprende grazinti mane atgal.  wink.gif
Atsakyti
#5
As labai bijau mirties.Stengiuosi apie ja negalvoti.Vienas zmogus man karta sake,kad tie kurie bijo mirties taui bijo ir gyventi...nezinau gal tai ir tiesa,bet man kolkas gyvent patinka :smile.gif
Atsakyti
#6
QUOTE
As labai bijau mirties.Vienas zmogus man karta sake,kad tie kurie bijo mirties taui bijo ir gyventi...


Įdomios mintys, gal kažkiek tame ir yra tiesos  :-/
Atsakyti
#7
As mastau je sako Dievas gailestingas ,tada visu pagailes . Nezinau nemanau kad mes turim kazkam uz savo veiksmus atsakyt ,pasilikim tai sau ,jei jautiesi teisi ,tau ir atsakyt . Mirtis man atrodo tokia kaip ir gimimas ,neisvengiama .Juk gimstama ir mirstama ,cia naturalu ko cia bijot .
Atsakyti
#8
Kudikio gimimas = embriono mirtis. ar embrionas zinojo, kas jo laukia, kai jis skausmingai ir su baime buvo stumiamas tuneliu 'sviesos' link? Bet lyginant su gyvenimu mamos pilve, jam tikriausiai daug labiau patiktu shis gyvenimas  :) Jei jis ka nors prisimintu  ;) ;D
Atsakyti
#9
Kaip grazhiai parashei, Kara.  :)
Atsakyti
#10
O as, metams begant pajutau, kad bijau ne mirties, o... senatves. Kol buvau jauna, netekejusi, zinojau tik viena  - mirtis, naturalus dalykas, gyvenimas- asaru pakalne, tai ko gi bijoti tos mirties, kam bijoti to, kas neisvengiama ??? Bet po sunaus gimimo , beveik iskart, aptikau savyje baime, kad jau perzengta riba, kai nebe kyli i kalna, o pamazu imi ristis pakalnen... Keistas jausmas. Realiai suvoki, kad pabaiga nesulaikomai arteja, kad siame gyvenime tau ne tiek daug ir liko, kad tu nezinai, kas taves laukia ir ta nezinomybe gasdina. Bet as tikiu, kad su sia zemiskaja pabaiga viskas nesibaigia, nors kaip yra is tikruju, isvysime tik ten nueje...
Atsakyti
#11
O as atvirksciai - bijau ne senatves, o mirties. Nelaimingo atsitikimo. Kad neisheiciau, kol nesu padariusi tai, ka turiu padaryti, neishmokusi to, ka turiu ishmokti. O senatve... Jei nugyveni prasminga gyvenima, senatve rami ir sviesi, kaip ir mirtis  :)
Atsakyti
#12
Jei viskas baigtusi mirtimi, butu labai paprasta 8)
Sakoma, kad jei zmogus po klinikines mirties isgyvena, tai jam suteikiama galimybe kazka pakeisti gyvenime.Arba dar buna ne laikas. Bet jus , mamos, tokios jaunos, o jau tiek isgyvenimu ohmy.gif
Neseniai mire man labai artimas dede. Dar gyvenu netektim. Ir kiek mes kalbejomes, vis randam kazkokius signalus apie artejancia mirti, bet tada i tai niekas nekreipe demesio.Dede pats pries savaite pradejo kalbeti, kad kaip butu jei jo nebutu ?? Jis jaute savo mirti ateinant kazkur pasamonej.
Kazkas, mano manymu, tikrai yra. Bet jauciuosi susipainiojus tarp krikscionybes tiesu ir budizmo reinkarnaciju wink.gif
Atsakyti