Kūdikio žindymas ir nėštumas

#133
QUOTE(Heart @ 2009 08 24, 18:59)
Ateinu pasiguosti ir pasitarti  unsure.gif



Aš dėl tos priežasties net gydytoją pakeičiau, kuri tik džiaugėsi, kad aš nestuke.gif maitinu tokią mažą metinukę smile.gif
Gal Tau irgi reiktų pakeisti gydytoją? Arba griežtai pasakyti, kad jau žinai jos nuomonę ir savo nepakeisi, ir kadangi teks toliau bendrauti, o įtampos nesinori, tai tos temos pasiūlyti nebeliesti g.gif

Aš irgi turiu širdies ydą ir dar visokio ,,gėrio", bet man tai kažkaip netrukdė maitinti. Nors sunku buvo, ir nestuke.gif , ir maitinau, ir diplominį rašiau. Bet viskas baigėsi.

Gal ir Tavo gydytoja nebepsaus, kai pamatys, kad nesiruoši nutraukti maitinimo? 4u.gif
Atsakyti
#134
QUOTE
Labai norėtųsi žmoniškai pasitarti su kokiu nors gydytoju, bet nėra kaip, nes mano gydytojos žino tik viena - kad reikia kuo greičiau nujunkyti vaiką, ir nieko daugiau nenori girdėti 

gal važiuok į Kauną, pas Bangą? Ji tikrai palaiko ilgai ir per neštumus maitinančias mamas g.gif Taip pat ar yra įmanoma trumpam atidėti studijas?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Natuke: 26 rugpjūčio 2009 - 14:51
#135
QUOTE(Heart @ 2009 08 24, 18:59)
Ateinu pasiguosti ir pasitarti  unsure.gif

Patiriu milžinišką spaudimą iš gydytojų dėl savo pasirinkimo. Mane gąsdina viskuo, kuo tik įmanoma - persileidimais, sveikatos bėdom.

Terapeutė pati paklausė, ar kartais dar nemaitinu, kai pas ją apsilankiau. Mat atsirado problemėlių dėl širdelės, ko niekada anksčiau nebuvo. Man duria paširdžius, yra permušimų. Ji iškart susiejo tai su maitinimu ir neštumu. Neva organizmas jau nebeatlaiko krūvio. Beje, ji nėra nusitekusi prieš ilgalaikį maitinimą apskritai, bet dėl maitinimo nėštumo metu yra kategoriškai prieš.

Ginekologė irgi prigąsdino. Neva dėl per didelio prolaktinio kiekio gali įvykti persileidimas. Nors šiuo metu jokių požymių, kad taip galėtų įvykti, nėra. Ji irgi kategoriškai prieš. Be to, pas mano gydytoją nėštukės paprastai eina po dvi - kol sesutė vieną pasveria ir pamatuoja kraujospūdį, gydytoja bendrauja su kita. Tai kabinete kartu sėdėjo tokia isteriškai nusitekusi ma maša ir kad užsipuolė mane dėl šito reikalo  doh.gif  O gydytoja, kaip ir reikėjo tikėtis, laikosi pozicijos, kad pastojus žindymą reikia tuoj pat nutraukti  verysad.gif

Aš labai nenoriu nujunkyti vaiko dabar. Net neįsivaizduoju, kaip tai reikėtų padaryti - nemoku ir nesugebėčiau taikyti prievartos prieš savo vaiką. O susitarti tikrai nepavyks. Sumažinau maitinimų skaičių iki 1-2 per parą. Aišku, prašo daug daugiau.  Jis jautrus vaikas. Jeigu dabar pritaikyčiau prievartą ir visai iš jo tą atimčiau, tai kai pamatys, kad gimęs brolis/sesė valgo - reakcijos neprognozuojamos  doh.gif  Esu įsitikinusi, kad maitinimas iki pat gimdymo ir vėliau jam padėtų lengviau įveikti stresą dėl laukiančių permainų. Bandžiau tai paaiškinti gydytojom - nesupranta. Toks įspūdis, kad jos į vaiką žiūri kaip į kokį šunį ar beždžionę, kurį galima dresuoti kaip nori  doh.gif

Mano kraujo ir visi kiti tyrimai geri. Nėštumas beveik pavyzdinis - nieko neskauda, jokių aiškių grėsmių. O su pirmuoju juk gėriau magnį arkio dozėmis ir duphastoną, nes kėsinosi pabėgti.

Turiu difuzinę strumą - mano mažas svoris ir žemas kraujospūdis. Dažnai temsta akyse, būna silpna. Nors tikrai pakankamai neblogai maitinuosi, ilsiuosi, miegu, būnu gryname ore ir pan.

Dar labai baisu dėl artėjančių egzaminų ir magistrinio darbo gynimo. Žinau, kad laukia daug bemiegių naktų ir didelio streso. Man visada per egzaminų sesijas važiuoja stogas dėl įtampos ir miego stokos, o čia bus dvigubai sunkesnė egzaminų sesija, plius nėštumas, vaiko auginimas ir žindymas. Ar atlaikysiu???

Labai norėtųsi žmoniškai pasitarti su kokiu nors gydytoju, bet nėra kaip, nes mano gydytojos žino tik viena - kad reikia kuo greičiau nujunkyti vaiką, ir nieko daugiau nenori girdėti  verysad.gif


Aš tai tavo vietoje tikrai nebemaitinčiau, kol nematome pasekmių gal ir atrodo viskas gražu. Ir žinoma niekada nemanome, kad būtent su mumis gali nutikti kas nors negera. Bet iš tiesų tokių atvejų yra begalės.

Būna ir taip, kad maitinant vieną vaikelį nukenčia dar negimęs. Tiesiog jam nebeužtenka medžiagų normaliai vystytis.

Gaila, kad čia pasisako tik tos, kurioms viskas gerai baigėsi ir todėl yra įsitikinusios, kad kitaip ir būti negali.
Gal man reikės užvesti naują skyrelį, tų kurioms maitinimas nėštumo metu pakenkė ir labai pakenkė. Manau, tikrai nesu čia viena tokia ir atsilieptų ir kitos mamos. Pažįstu kam gimė vaikelis su neišsivysčiusiomis kojytėmis, nes neužteko deja pilnai medžiagų, gal atsilieptų ir ji. Jau nešnekant apie tas kurios pačios po to rimtų problemų su sveikata turėjo.
Tad kartais ir medikų ne pro šalį paklausyti.
Atsakyti
#136
Sprendimas atėjo pas mane pats. Ir toks, kurio nenorėjau unsure.gif

Labai dvejojau, kaip pasielgti. Bet kai šįryt vos prabudus pasidarė taip bloga širdžiai, kad vos išlipau iš lovos, supratau aiškiai - organizmas tikrai nebepaveža krūvio. Tad šiuo momentu tėtušis pirmą kartą gyvenime bando vienas nakčiai užmigdyti vaiką. Kol kas ramu, klyksmo iš miegamojo negirdėti.

Emutis tapo supratingesnis, jau kurį laiką naktimis apsieina be MP. Buvo likęs vienas vienintelis vakarinis maitinimas, kurio dabar irgi bandysime atsisakyti.

Žinau, kad kai kurios mane gal pasmerks, bet jaučiu, kad elgiuosi teisingai. Tikiu, kad įmanoma maitinant krūtimi sėkmingai išnešioti ir pagimdyti, bet tegul tai lieka fiziškai stiprioms ir geležinės sveikatos moterims. Aš, deja, tokia nesu. Vaikus reikia ne tik pagimdyti ir pamaitinti MP, juos reikės dar ir pilnavertiškai užauginti. O kažin ar sugebėčiau būti pilnaverte mama, jeigu po tokių eksperimentų likčiau paliegusi ir pikta. Nenoriu nusivilti natūralistinės motinystės idėjomis. Noriu tikėti, kad žindydama dovanoju savo vaikams kažką labai brangaus wub.gif

Be to, ima kartotis pirmojo nėštumo nemalonumai - panašu, kad padidėjęs gimdos tonusas. Aną kartą tai tik per plauką nesibaigė gimdymu 31-ą savaitę unsure.gif Gal tikimybė, kad kažkas atsitiks nėštumui ar vaikučiui dėl žindymo ir minimali, bet nenoriu jos ir minimalios. Nėščia moteris turi gyventi ramiai. Ir tikrai nebūtų gerai nei man, nei Emučiui, jeigu staiga patekčiau į ligoninę, nes iki šiol dar nebuvome su juo išsiskyrė ilgiau nei keliolikai valandų. Tai būtų sunkiai pakeliamas stresas mums abiems.

Internete radau informacijos apie atliktus mokslinius tandemo žindymo tyrimus. Keista, bet jų rezultatai prieštarauja vieni kitiems.

Pasirinkome kompromisinį variantą, t.y., jeigu gimus mažiui jis labai norės MP - duosiu. Tik kažin, ar jį sužavės riebaus priešpienio skonis. Kaip ten bebūtų, nedrausiu paragauti. Taip pat kol kas nevarysime jo iš savo lovos, miegosime visi kartu ir toliau. Vaikui ir taip turbūt bus nelengva susitaikyti su pokyčiais verysad.gif

Ačiū visoms už mintis ir patarimus wub.gif

Sprendimas buvo nelengvas, skauda širdį dėl to. Bet taip reikia.
Atsakyti
#137
QUOTE(Heart @ 2009 08 28, 22:07)
Žinau, kad kai kurios mane gal pasmerks, bet jaučiu, kad elgiuosi teisingai. Tikiu, kad įmanoma maitinant krūtimi sėkmingai išnešioti ir pagimdyti, bet tegul tai lieka fiziškai stiprioms ir geležinės sveikatos moterims. Aš, deja, tokia nesu. Vaikus reikia ne tik pagimdyti ir pamaitinti MP, juos reikės dar ir pilnavertiškai užauginti. O kažin ar sugebėčiau būti pilnaverte mama, jeigu po tokių eksperimentų likčiau paliegusi ir pikta. Nenoriu nusivilti natūralistinės motinystės idėjomis. Noriu tikėti, kad žindydama  dovanoju savo vaikams kažką labai brangaus  wub.gif


Na nejau tau taip svarbu, ką ten kiti pagalvos? Svarbiausia yra tavo sveikata ir tavo būsimo mažylio sveikata. Va be pieno dar nei vienas kūdikis (jau nešnekant apie vaiką) nenumirė, o be mamos būtų žymiai sunkiau. Jėgų tikrai ateityje dar reikės.

Be to gerai, kad pasidomėjai kaip ten iš tiesų su tuo maitinimu. Nes dažniausiai mamos tiesiog pasiduoda užėjusiai bangai. Va kažkas pasakė, kad maitinti ilgai gerai ir visos puolė taip daryti, visai nesigilindamos kas ir dėl ko taip pasakė. Ar iš tiesų tai yra tiesa, ar tik eilinė reklama niekam nebeįdomu.
Aš tai jau milijonus kartų įsitikinau, kad tai nieko bendra su realybe neturi.
Žinoma maitinimas kiekvieno asmeninis reikalas ir niekas neuždraus jei norisi.

O dėl vėlesnio maitinimo, tai aš bandžiau savo dukrai duoti nusitraukusi pieno, bet ji net jo negėrė, sakė fui. O va prie krūties, tai ir dabar dar ranką prideda arba prisiglaudžia, galvą padeda. Pieno kaip maisto jau senai jai nebereikia, buvo tiesiog prisirišusi prie krūties, kaip nusiraminimo.


Atsakyti
#138
as pries menesi pradejau nutraukineti po truputi maitinimus, nes taip patare gydytoja, ir dabar tuo dziaugiuosi. Is pradziu grauziausi del to, kad nemaitinau savo mazylio iki 2 metu, ir zindymo nutraukimas nebuvo, t.y nėra lengvas dalykas (nes pas mane dar viskas procese), taciau ilgainiui supratau, kad tai turi nemazai privalumu: mano vaikas buvo didelis nevalgiukas, pastaruosius menesius jam krito svoris, tuo tarpu dabar, negaudamas MP pradejo valgyti visus jam reikalingus maisto produktus, įskaitant tuos, kurių buvo atsisakęs, valgydamas MP. O be to ir man lengviau - vaikas nakti ismiega, su trumpais nubudimais, bet man jau nebereikia jo maitinti, galiu geriau issimiegot.(Naktiniu valgymu pats atsisake, kai baigesi dieniniai valgymai - pamazu matyt pamirsta).
Todel nemanau, kad kai vaikutis didelis t.y virs metuku, reiktu grauztis, kad nebemaitini -jis ir taip jau gali valgyti normalu maista; o del nusiraminimo - tiesiog ieskom kitu budu
Atsakyti
#139
QUOTE(Heart @ 2009 08 28, 23:07)
Sprendimas atėjo pas mane pats. Ir toks, kurio nenorėjau  unsure.gif

Labai dvejojau, kaip pasielgti. Bet kai šįryt vos prabudus pasidarė taip bloga širdžiai, kad vos išlipau iš lovos, supratau aiškiai - organizmas tikrai nebepaveža krūvio. Tad šiuo momentu tėtušis pirmą kartą gyvenime bando vienas nakčiai užmigdyti vaiką. Kol kas ramu, klyksmo iš miegamojo negirdėti.

Emutis tapo supratingesnis, jau kurį laiką naktimis apsieina be MP. Buvo likęs vienas vienintelis vakarinis maitinimas, kurio dabar irgi bandysime atsisakyti.

Žinau, kad kai kurios mane gal pasmerks, bet jaučiu, kad elgiuosi teisingai. Tikiu, kad įmanoma maitinant krūtimi sėkmingai išnešioti ir pagimdyti, bet tegul tai lieka fiziškai stiprioms ir geležinės sveikatos moterims. Aš, deja, tokia nesu. Vaikus reikia ne tik pagimdyti ir pamaitinti MP, juos reikės dar ir pilnavertiškai užauginti. O kažin ar sugebėčiau būti pilnaverte mama, jeigu po tokių eksperimentų likčiau paliegusi ir pikta. Nenoriu nusivilti natūralistinės motinystės idėjomis. Noriu tikėti, kad žindydama  dovanoju savo vaikams kažką labai brangaus  wub.gif

Be to, ima kartotis pirmojo nėštumo nemalonumai - panašu, kad padidėjęs gimdos tonusas. Aną kartą tai tik per plauką nesibaigė gimdymu 31-ą savaitę  unsure.gif  Gal tikimybė, kad kažkas atsitiks nėštumui ar vaikučiui dėl žindymo ir minimali, bet nenoriu jos ir minimalios. Nėščia moteris turi gyventi ramiai. Ir tikrai nebūtų gerai nei man, nei Emučiui, jeigu staiga patekčiau į ligoninę, nes iki šiol dar nebuvome su juo išsiskyrė ilgiau nei keliolikai valandų. Tai būtų sunkiai pakeliamas stresas mums abiems.

Internete radau informacijos apie atliktus mokslinius tandemo žindymo tyrimus. Keista, bet jų rezultatai prieštarauja vieni kitiems.

Pasirinkome kompromisinį variantą, t.y., jeigu gimus mažiui jis labai norės MP - duosiu. Tik kažin, ar jį sužavės riebaus priešpienio skonis. Kaip ten bebūtų, nedrausiu paragauti. Taip pat kol kas nevarysime jo iš savo lovos, miegosime visi kartu ir toliau. Vaikui ir taip turbūt bus nelengva susitaikyti su pokyčiais  verysad.gif

Ačiū visoms už mintis ir patarimus  wub.gif

Sprendimas buvo nelengvas, skauda širdį dėl to. Bet taip reikia.

Labas

O kaip tu dabar jautiesi? Kaip mažylis užmigo?

Žinai mes visos skirtingos, skirtingi mūsų organizmai...
Pas mane buvo kitaip, aš jau rašiau - orgainzmas apsisaugojo pats, nuo 4 mėn tiesiog nesigamino pieno, mažylis žindė tiesiog dėl buvimo šalia. O buvo toks laikas, kai supratau, kad nebegaliu - nes vis dar dirbau, pilvukas buvo jau didelis, o dyčkis naktimis pabusdavo... tada iki dekreto perejau į kitą kambarį, o vyrą palikau miegamąjame su vaiku. Kita mūsų mamytė - žindymo konsultantė ir įkvepėja pati taip pat per neštumus nemaitino, nes neštumai buvo rizikingi, su kraujavimu. Tai gi nenusimink ir nepergyvenk, tavo mažylis jau didelis, svarbu, kad liktu jūsų artumo akimirkos, o žindymo estafetę jau perduokit mažyliui. wub.gif

Vienintelis dalykas, kuris mane gasdina - mažylis žindė labai nedaug, tik vakarais, ar prie širdies skausmo neprisidėjo dar kas nors? Pls saugok save, laikykis 4u.gif 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Natuke: 29 rugpjūčio 2009 - 15:23
#140
Dėkui, mergaitės, ką aš be jūsų daryčiau wub.gif

Užmigo labai ramiai. Net pati stebiuosi. Naktį dar prašė, bet neįkyriai. Miegas vis tiek nugalėjo.

Atrodo, kad nujunkyti bus lengviau nei tikėjausi. Tik man pačiai su tuo sunkoka susitaikyti. Jaučiuosi tarsi skriausčiau savo vaiką verysad.gif

Šiandien jaučiuosi geriau. Iš tiesų, tik neseniai pradėjau vartoti gydytojos paskirtus papildus širdžiai. Žiūrėsim, kaip bus toliau. Neįsivaizduoju, kas dar galėjo sukelti širdies negalavimus. Niekada neturėjau panašių problemų. Mano silpnosios vietos yra kitur. Tikėtina, kad tai lėmė bendras nusilpimas ir nuovargis. Ir ne be nėštumo "pagalbos". Dabar svarbiausia - kaupti jėgas ir ruoštis mažojo atėjimui wub.gif

O Emutis jau ne kūdikis. Maitinau gana ilgai. Matau, kad jaučiasi saugus ir laimingas. Susidorosim su pokyčiais.
Atsakyti
#141
QUOTE(Heart @ 2009 08 29, 15:20)
Šiandien jaučiuosi geriau. Iš tiesų, tik neseniai pradėjau vartoti gydytojos paskirtus papildus širdžiai. Žiūrėsim, kaip bus toliau. Neįsivaizduoju, kas dar galėjo sukelti širdies negalavimus. Niekada neturėjau panašių problemų. Mano silpnosios vietos yra kitur. Tikėtina, kad tai lėmė bendras nusilpimas ir nuovargis. Ir ne be nėštumo "pagalbos". Dabar svarbiausia - kaupti jėgas ir ruoštis mažojo atėjimui  wub.gif 


Man taip pat nėštumo metu buvo labai blogai su širdimi. Širdies permušimai, alpimai, pulsas iki 200 ir pan. Gulėjau dėl to ligoninėje. Paskutinius mėnesius beveik nebeišeidavau iš namų. Bet po gimdymo viskas kaip užėjo taip ir praėjo. Darė man ir monitoringą (buvo prijungę aparatūrą stebėti širdies veiklą) ir širdies echo darė.
Šiaip labiausiai susijo tai su mažakraujyste.
Atsakyti
#142
QUOTE(Natuke @ 2009 08 26, 15:50)
gal važiuok į Kauną, pas Bangą? Ji tikrai palaiko ilgai ir per neštumus maitinančias mamas g.gif Taip pat ar yra įmanoma trumpam atidėti studijas?

Nebūtinai pas ją. Aš lankausi Krikščioniškuose pas kitą gydytoją, žindau savo dvynius, tyrimai visi geri, mano savijauta, net nežiūrint į stresus (prieš kelias dienas palaidojau tėtį, begalė bėdų šiaip) gera, taigi nėr dėl ko nutraukti žindymą... Vaikai ir jaučiasi geriau, kai nežiūrint į kintančią aplinkinę situaciją, neramumus gali gauti pienuko...

QUOTE(Heart @ 2009 08 29, 16:20)
Atrodo, kad nujunkyti bus lengviau nei tikėjausi. Tik man pačiai su tuo sunkoka susitaikyti. Jaučiuosi tarsi skriausčiau savo vaiką  verysad.gif

O Emutis jau ne kūdikis. Maitinau gana ilgai. Matau, kad jaučiasi saugus ir laimingas. Susidorosim su pokyčiais.


Taigi atsakei jau pati sau - jis didelis, žindytas ilgai. Saugok save ir būsimą mažiuką. 4u.gif
Atsakyti
#143
QUOTE(Heart @ 2009 08 24, 18:59)
Dar labai baisu dėl artėjančių egzaminų ir magistrinio darbo gynimo. Žinau, kad laukia daug bemiegių naktų ir didelio streso. Man visada per egzaminų sesijas važiuoja stogas dėl įtampos ir miego stokos, o čia bus dvigubai sunkesnė egzaminų sesija, plius nėštumas, vaiko auginimas ir žindymas. Ar atlaikysiu???


O akademinių atostogų neišeina pasiimti? g.gif Jeigu organizmas nebelaiko, gal geriau visgi būtų pirmiausia spręsti sveikatos problemas, o paskui jau žiūrėt ką daryt su mokslais. Magistro darbui reikalavimai šiaip jau yra gerokai didesni nei bakalauro, tai ar nesigaus taip kad bandant visur spėti, viskas gausis pusėtinai arba iš vis nesigaus? g.gif Labai norint visada galima tas studijas pradėt vėl nuo pradžių, kai vaikai jau didesni bus.
Atsakyti
#144
Elemire, aš jau atsikandau studijų su vaiku ant rankų visam gyvenimui ir, ačiū, daugiau nebenoriu. To nepatyręs žmogus dažnai net neįsivaizduoja, kokią kainą moka studentės-mamos už siekį bent jau pakenčiamai išlaviruoti tarp šių pareigų. Akademinės atostogos tėra savęs apgaudinėjimas, nes po kiekvienų jų grįžti į studijas yra vis sudėtingiau. Tai irgi savo kailiu patirta. Be to, dar yra ir finansinis šio reikalo aspektas. Čia tik iš šalies atrodo, kad viskas labai paprasta - atidėai ir ramu.

Magistrinis darbas jau beveik parašytas. Reikalavimus puikiai žinau. Be to, išsiaiškinau, kad nereikės laikyti tiek daug egzaminų, kiek galvojau. Jiems irgi ruošiausi visą vasarą, aukodama brangias miego valandas. Man liko tik paskutinis žingsnis, ir beveik septynerius metus užsitęsęs universiteto suolo trynimas, po vaiko gimimo kainavęs nežmoniškai daug pastangų, sveikatos ir vaiko gerbūvio, pagaliau bus baigtas. Galėsiu ne tik pagaliau atsidėti tik motinystei augindama antrą vaiką, bet ir bent iš dalies kompensuoti pirmagimiui tai, ką iš jo atėmiau, kai verčiausi per galvą blaškydamasi tarp namų ir universiteto, ir vis tiek nebepavežiau - teko imti antras akademines. Na, kuri iš jūsų mano vietoje ryžtumėtės pratęsti tą mėsmalę tokioje situacijoje?

Be to, sprendimas jau padarytas ir kelio atgal nėra.

Galiu tik džiaugtis, kad vaiko nujunkymo procesas jam nėra toks sunkus, kokio tikėjausi. Man netgi atrodo, kad aš labiau išgyvenu nei jis.

Beje, gal kas nors žinote, kur prapuola pienas, kuris pasigamino per pastarąsias kelias paras, kai nebemaitinu? Vakar buvo apėmęs nemalonus krūtinės persipildymo jausmas, lašą nusitraukiau, o kur dingo likęs? Nes toks jausmas, kad jo apmažėjo g.gif

Atsakyti