Mano ligos istorija prasidėjo daugiau, kaip prieš 8 metus. Pirmieji simptomai: galvos svaigimas pasireikšdavo vietose, kur būdavo didesnis žmonių susibūrimas. Suprasdama, kad kažkas ne taip, kreipiausi į gydytojus, tyrimų rezultatai buvo puikūs. Visa tai, kas vyksta su manimi, priskyriau pervargimui, jautriai nervų sistemai. Laikui bėgant simptomai stiprėjo, pradėjau vengti parduotuvių, kavinių, visų viešų vietų, didesnių žmonių susibūrimo vietų, kinoteatrų (sugalvodama įvairiausių pretekstų). Tai labai apsunkino mano socialinį gyvenimą. Vėliau pasireiškė nepaaiškinami pojūčiai: galvos skausmas (lyg šalmas spaustų galvą), kvėpavimo sutrikimai, skausmas širdies srityje, kojų, rankų tirpimas, baimė, kad sergu nepagydoma liga, kad tuoj ištiks infarktas ar insultas. Vėl vizitai pas gydytojus, kurie, atlikę tyrimus, nieko blogo nerasdavo. Gydytojų požiūriu, jie turėjo reikalų su hipochondrike (žmogumi, kuris būdamas sveikas, įsikalba sau ligas). Nusivylusi tradicine medicina, kreipiausi į homeopatus, kurie išrašė vaistų (deja, nuo jų darėsi dar blogiau - prasidėjo alergija). Visas mano gyvenimas vyko izuoliuotame rate. Šeimos nariai negalėjo suprasti, kas darosi. Dariausi uždara, bet koks išėjimas iš namų reikalavo milžiniškų pastangų. Vėliau panikos priepuoliai užeidavo ir namuose, bijojau viena likti namuose, tapau visiškai priklausoma nuo kitų žmonių. Tada aš supratau, kad taip toliau negali tęstis ir kreipiausi į psichologus pagalbos. Deja, sveikatos pagerėjimas buvo laikinas, bet finansinį poveikį savo kišenei patyriau labai akivaizdžiai.
Teigiami pokyčiai įvyko, išvykus gyventi į JAV. Pagaliau buvo nustatyta diagnozė-nerimo sutrikimas ir pasiūlyta vartoti antidepresantus. Antidepresantų kategoriškai atsisakiau (nes mačiau, kokį poveikį jie daro mano pažįstamiems) ir tada desperatiškai pradėjau ieškoti alternatyvaus gydymo. Paieška truko 2 metus, kol likimas suteikė galimybę sutikti žmonių, turėjusių nerimo sutrikimų ir kentėjusių nuo panikos priepuolių ir įveikusių šią ligą (dabar jie visai sveiki, gyvena labai aktyvų socialinį gyvenimą).
Pasinaudojus jų sukaupta patirtimi ir savo išbandytomis priemonėmis įveikti panikos atakas (kurių išmokau ir pritaikiau sau, skaitydama įvairiausius straipsnius ir lankydama paskaitas) ir gimė šis metodas, padėjęs man nugalėti panikos priepuolius ir grįžti į normalų gyvenimą.
Šis metodastai naujas požiūris į šią problemą. Šio metodo pagalba sumažinsite savo nerimo būsenų laipsnį (grąžinsite jas į normalų lygį), tai kardinaliai pakeis jūsų gyvenimą. Iš tiesų, šis metodas ekstremaliai paprastas, bet reikalaujantis laikytis tam tikrų taisyklių ir pilnai pasitikėti šio metodo sėkme.
Iš tiesų viskas vyksta jūsų galvoje ir panikos priepuoliai įvyksta ne dėl cheminio disbalanso smegenyse, o dėl jūsų minčių ir neteisingo mąstymo. Todėl svarbiausia išmokti minčių perjungimo technikos t.y. išmokti laiku išjungti mygtuką, reguliuojantį nerimo lygį, kol jis nepasiekė savo aukščiausio taško (kol neprasidėjo panikos priepuolis). Tai reiškia, jūs turite išmokti perprogramuoti savo mintis (tai išdėstyta šioje metodikoje). Perprogramuoti mintis galima išmokti, kaip išmokstama rašyti, vairuoti mašiną....
Todėl laikas pamąstyti, ar verta mokėti didžiulius pinigus, vaikščioti pas gydytojus, kurie negali padėti nugalėti panikos priepuolių, sumažinti nerimo lygį. Geriausias gydytojas esate jūs pats. Tik Jūs pats esate savo kūno ir savo minčių šeimininkas. Tik Jūs pats galite sau padėti. Joks gydytojas, psichologas, psichoterapeutas, mazažuotojas, homeopatas, akupunktūros specialistas to nepadarys. Šio metodo pagalba jūs pats, keisdamas savo mintis ir mąstymą nuglėsite ligą.
Žinutė koreguota moderatorės: pašalintas komercinio turinio skebimas.
