paskutines vasaros dienos... rugpjucio pab...kiti net asara nubrauktu
- juk dar viena vasarele prabego... o man atvirkciai, dziaugsmo asara nuriedejo- laukiu nesulaukiu tos dienos, kai isvysiu taip ilgai laukta savo mazyli 
Gimdymo datos tikslios as nezinojau... pagal mano apskaiciavimus turejo buti rugsejo 14 d, taciau gydytoju zodziai zadejo visai ka kita... sake neissigasti, jei saremius pajusciau anksciau, t.y. kad ir pacioje rugsejo men pradzioje
leliukas pilvelyje buvo didelis, o ir kas man beliko po tokiu gydytoju zodziu 
gerejausi prasidejusiu nuostabaus grozio rudeniu, svajojau ir laukiau.. kaip ir minejau, mano leliukas jau buvo didokas, todel kas antra diena vazinejau i AK apziuroms, konsultacijoms.. klause maziuko sirdutes toniukus, vis ziurejo ar kartais neatsiveria gimdos kaklelis... taciau reikalai nejudejo...kiekviena karta gydytojo zodziai buvo tie patys- "dar ilsekis,dar vaiksciok, dar negimdysi... kaklelis tvirtai uzsidares, artejancio gimdymo ne zenklo"... ir apsiramindavau tai isgirdus, ir issigasdavau.. ta nezinomybe, baime vis tiek dare savo, kad ir kaip psichologiskai stipriai besijauciau...
taciau viena diena, po sitos man jau taip iprastos apziuros, as pasijauciau keistai... gryzdama uzsukau i parduotuve vaisiu, greit nusipirkau ir lekiau namo. ko tai pyle prakaitas, truputuka buvo silpna..." cia viskas del karscio ir mano didelio svorio" ( buvau priaugus apie 25 kg
)- pamaniau..taciau vakare jauciausi vis dar taip pat, nakti pradejo silpnai maudenti pilvo apacia, taciau miegoti sugebejau, nors prabusdavau daznai... vyras isvaziavo i darba, o man neramu...kazkas ne taip... vis dar skauda...pabandziau apsitvarkyti namus. pajudejus skausmas lyg aprimo taciau neilgam. netrukus supratau, kad jau atejo TA DIENA..Paskambinau gydytojui, papasakojau savo situacija ir jis liepe ciupti tasyte ir i ligonine.. drebejo kojos, ir dziaugiausi, ir bijojau ..o saremiai vis stiprejo ir stiprejo
namie pralaukiau iki 18 val, kol gryzo vyras.. skausmas dar buvo imanomas iskesti...pati neisdrysau issikviesti taxi ir lekti...kol galejau, tol kentejau namie, laukiau vyro... vaziuodami i AK pakliuvom i baisu "kamsti"... ne pro kur nepaskubesi. su kiekvienu saremiu man atrode kad isspirsiu langa, ar sulankstysiu automobilio panele
siaip ne taip atskubejom. ir dar nubegom ne prie tu duru vel atgal- dabar jau cia, viskas, mes jau vietoj.. mane ileido i priimamaji, pagulde apziurai.o as girdziu kaip uz sienos moteris gimdo ir rekia nu viskas, net drebet kaip lapas pradejau... ( o sitas drebulys po to vis stiprejo, peraugo i nervini soka ar kaip ten vadinasi 
)...gydytojas sake jau seniai nemates tokios issigandusios pacientes.. ziuredamas i mane, jis ir pats be proto jaudinosi 
man tai veliau pasake..po visu proceduru mane pagulde gimdykloj, ant pilvo sudejo saremius matuojancius aparatus... gimdos kaklelis buvo atsidares tik 3 cm, o man jau baisiai skaudejo
ir dar prie viso to as baisiai bijojau... saremiai vis stiprejo, gimdos kaklelis atsidarinejo greitai. taciau as pasiprasiau epiduro... gydytojas net nebande atkalbineti, nes mate kaip as bijojau, kaip drebejau... krete saltis, pyle saltas prakaitas, mane uzklojo...taciau negelbejo niekas... nors ir vyras buvo salia...po epiduro pasijauciau kaip sapne.. taip lengva, taip gera, pradejo imti miegas... kaklelis atsidare iki 8 cm... atrodo viskas einasi puikiai
sesutes ruose irankius, stala leliuko priemimui, vis mane linksmino ir sake, kad jau tuoj tuoj viskas pasibaigs... bet....matau ir jauciu, jog kazkas ne taip.. gydytojas mane apziuri ir liepia paguleti ant sono gera pusvalandi... po pusvalandzio vel apziuri, pasikviecia kita gydytoja, apziuri mane vienas po kito... man jau atrodo kad visa tai niekada nesibaigs
jie tarpusavyje kalbasi, tariasi, ka su manimi daryti...ar dar laukti, ar daryti cezario pjuvi... neisistato vaiko galvute, ji slenka pakrypusi i sona nuspresta- cezario operacija... kokiais greiciais mane veze i opercine as nemoku ne nupasakoti.tik pamenu kad skrieju ilgais koridoriais tvirtai isikabinus i lovos sonus
ir vis atrodo kad tuoj iskrisiu pagaliau!!! pagulde ant operacinio stalo... keletas minuciu ir as isgirstu kudikio verksma... MUSU kudikio verksma..kuris taip sunkiai skynesi kelia i si pasauli... ir pagaliau jis cia , 2006 09 06, 00,31 val:wub: mazylis sveikas, didelis ir grazus uzsimerkiu ir bandau atsipalaiduoti, taciau man nepavyksta... dar iki siol drebu...suleido raminamuju... nubraukem dziaugsmo asara.. jau esam tryse.. be galo laimingi ir kaip niekad artimi
aciu AK gydytojams. Jie tikri saunuoliai!!!
sekmes, istvermes ir sveikatos visoms esamoms bei busimoms mamytems ir ju leliukams
