Mano anyta labai protinga, grazi, issilavinusi, gerasirde moteris. Labai ja myliu, esu dekinga, kad prieme mane i savo seima, kaip dukra. BET, kai kalba eina apie anukus, tai kartais atsisuka varzteliai. Matau, kad cia is meiles, tai nesinori pykti...
Gyvenam uzsienyje ir pirmas savaites po vaiko gimimo ji buvo su mumis. I kalbas,kad vaika saldau, neteisingai laikau, kad tureciau kone lasiakus valgyt grietinele uzsigerdama, kad pienas riebesnis butu ir pan. nelabai kreipiau demesio, nes jau tam buvau pasiruosusi.
Bet tokia situacija, kai as vaika maitinu ir girdziu: kaip blogai, kad nezinom kiek vaikas suvalgo...kaip cia pamatavus, kiek vaikas suvalge...gal reiktu nusitraukti ir duoti is buteliuko, kad pamatytumem kiek vaikas suvalgo..gal pienas liesas,duok riebesnio...Is tikruju, as suprantau jos rupesti, nes mane irgi kankino dvejones, ar vaikui pieno uztenka (pirmomis savaitemis), bet nuo tokiu kalbu tai gali pienas is vis dingti,jei moteris labiai tokius zodzius isiklausys ir prades stresuoti. Pasikvietem namo sesele/zindymo specialiste. Vaikuti pasvere, apziurejo, isgyre, kad labai puikiai svoris auga. Jai isejus labai dziaugemes visi, bet anyta buvo rami vos keleta dienu. Tada jau jai ir krutys mano ne tokios pasidare, kaip turi buti pieno turincioms...Maitinu, ji prieina, baksnoja i krutine pirstu

, sako: oi, pieno neturesi, krutys minkstos, pienelio nera, duok kita, ta gal kietesne....O tas faktas, kad vaikui pienas tiesiog upeliais is burnos teka, ant akiu auga, grazeja, tai kazkaip jos neitikino. Klausiu, tai kokios to skrutys turi buti, sako: kietos, sprogstancios (??).
Ok, stengiausi problemu is to nedaryti, sugyvenom graziai tas savaites.
Prasidejo bendravimas skype. Vaikas nervingas pasidare, diegliai, ji konstatuoja, kad as peino neturiu.
Siunciam nuotrauka, komentaras: grazutis vaikas, papilnejo, matosi, kad nebadauja....
Tai kam as cia rasau? Pilnai tikiu, kad jeigu moteris silpnesnio charakterio o anyta/mama/mociute/teta valdingesne tarkim, tai nuo tokiu kalbu pienas rimtai gali dingti, juk labai svarbus pasitikejimas savo jegomis ir nestresavimas norint pienu ilgai maitinti.
Stiprybes visoms.