Ar teko atiduoti šunį

#1
Sveikos mamytės,

labai liūdna, bet laikėme savo šunį 4 metus, o dabar... Šuo medžioklinis tad jam reikia skirti daug laiko ir priežiūros. Iki nėštumo vaikiuko šuo buvo visų dėmesio centre mylimas be galo ir gal net per daug. Gimus dukrytei visas dėmesys atiteko jai, išėjus į darbą šuo liko visai nuskriaustas, į lauką išeina tik kokiam pusvalandžiui per parą. Atsirado galimybė jį atiduoti medžiotojams, kurie patenkintų visus mano šuns instinktus. Ilgai svarsčiau už ir prieš, bet pagalvojau, kad ten šuniui bus geriau.
Ką Jūs manot, verkiu kiekvieną dieną, nes sekmadienį atvažiuoja mano šuniuko pasiimti sad.gif sad.gif sad.gif sad.gif sad.gif sad.gif sad.gif sad.gif sad.gif sad.gif sad.gif sad.gif sad.gif sad.gif sad.gif sad.gif
Atsakyti
#2
Isivaizduoju, kaip jautiesi, bet jei tokios salygos jam tikrai butu geriau pas medziotojus.Sunku, nors pati turbut niekada neatiduociau, per daug skaudu butu. Teko tik savaite paauginti suniuka maza(ji pirkom dovanu), tai po to buvo menuo depresijos. Tam daugiau nesiryzciau. Dar karta gerai apsvarstykit ar tikrai norit atiduoti
Atsakyti
#3
sad.gif sad.gif sad.gif
vargšelė, labai liūdna, tau turėtų būti labai skaudu. Aš pati dabar įsivaizdavau, jei man reikėtų atiduoti šunį, tai neįsivaizduoju kas su manim būtų.Neįsivaizduoju ką ir patart, labai sunki situacija.Kaip nuspręsi taip ir bus, nes iš vienos pusės šuo kenčia, kai niekas juo nesirūpina. O iš kitos pusės gal atiduosi geram žmogu. Gal mano patarimas būtų, kad pasirūpintum , kad jis atitektų tik geram žmogui, tai vėliau ir pačiai bus ant širdies lengviau.
Atsakyti
#4
sad.gif Tikrai suprantu ir uzjauciu tave.
Ir mes buvom atsidure tokioj situacijoj, maziukas pradejo ropot, suo - pavydejo demesio, i lauka irgi retai iseidavo, kelis kartus viena palakstyt paleidau - kaimynai uzpyko mad.gif
Atidavem seimai, kur 10 m. mergaite labai norejo jau paaugusio suns, nes anksciau turetas mazas suniukas nustipo.
Praejo jau beveik treji metai, o mes su vyru iki siol savo augintini sapnuojam sad.gif
Kelis kartus buvom nuvaziave aplankyt, bet per daug skaudu. Daugiau turbut suns nebeturesim g.gif
Atsakyti
#5
Savo šunį mes atiduodame geram žmogui, pažystame jį, tik va verkti niekaip negaliu nustoti, kai viska blaiviai pamąstau, suprantu, kad taip bus geraiu visiems. Mano šuo didelis, tai kur nuvažiuotume vis jo bijo, kas pas mus į svečius beateina, tenka jį į kitą kambarį uždarinėti, nes taip pat bijo, mat šuo lenda žaisti, o svečiai bijo. Ten šuniui butų geriau.
Nežinau sumaištis baisi, nebegaliu. Vyras ramina, o as bliaunu, kaip mažas vaikas. sad.gif
Atsakyti
#6
Ramune, juk vaika prizhiuri tu, nejaugi vyras negali su shuniu pasivaikschioti bent valanda per diena?Ash irgi auginu skalika, tai ryte geriau lishna pusvalandi nenumigsiu, bet su shuniu palakstisiu, diena vyras veda irgi panashiai, kol ash pietus gaminu, sviechiams atejus butinas toks ritualas-svechias kelias sekundes stovi ramiai i shuni nezhiuredamas, shuo privedamas artyn, duodama komanda "savas" ir leidzhiama apuostyti-baigta, svechias gali ieiti, o del zhaidimu:viskas galima, aprt rankos tiesima tiesiai virsh shuns galvos ish priekio-tai gali ishprovokuoti ishpuoli, negalima kelti ranku aukshtin, nes dauguma shunu tada shika ant krutines ne del agresijos, o kaip zhenklas prisiglausti, o dauguma zhmoniu ishsigasta.Na, o jei del kazhkokiu priezhaschiu savaites begyje su shuniu buvo mazhai vaikschiota, tada savaitgaliais vyras vezha i mishka porai valandu-tada shuniui didesnes shventes nera.Dabar, kai turi mazhiuka tiesiog vyras galetu shiek tiek pasiaukoti shuniui, jegu ish tikruju shuo yra taip mylimas kaip rashai.
Atsakyti
#7
Sakyk, o kaip ismokinti suni negrauzti namie esanciu daiktu, kokius vitaminus duoti suniui, kad kailis maziau sertusi. Kazkaip linksta mano sirdis i tai, jog liktu musu Grata su mumis.
Atsakyti
#8
sad.gif teko atsisakyti suns, jausmas baisus sad.gif verkiau, ilga laika as ir vyras ji prisimindavome, bet tai buvo geriausias variantas, negaleciau vel isigyti kita suni...
Atsakyti
#9
QUOTE (Ramune @ 2004 11 11, 14:35)
Sakyk, o kaip ismokinti suni negrauzti namie esanciu daiktu, kokius vitaminus duoti suniui, kad kailis maziau sertusi. Kazkaip linksta mano sirdis i tai, jog liktu musu Grata su mumis.

biggrin.gif Mes šeriam šunį sausu maistu iš veterinarijos klinikos pirktu, dar ant to sauso maisto užpilame lašišų taukų šaukštelį, tai žinai kailis praktiškai nesišeria, thumbup.gif dar kai kada pašukuoju. Lašiša reikalinga, nes mano šuo labai alergiškas, tau gal to ir nereikia.O anksčiau pati virdavau košes su skrandukais, širdelėm ir kt. dar dėdavau daržovių, tai išsiurbus namus po 15 min. vėl galėdavai siurbti, aš net svečių nenorėdavau priimti, nes būdavo tiesiog nejauku, kai šuo užšoka ir visas lieka svečias plaukuotas.
Tai geriau nepagailėk pinigėlių geram maistui, kur yra visi vitaminai ir šuo tikrai turėtų minimaliai šertis, o jei dar pašukuosi, tai visai thumbup.gif .O dėl graužimo , tai duokit specialius kaulus graužimui, galima rasti ir turgui arba pas veterinarus, gal jie kiek norą apmalšins graužti daiktus. Ir palikite Gratą su savimi bus ir linksmiau ir širdelė bus rami. Papildomų vitaminų gal ir nereikia, jei duosit gerą maistą jame visko pakanka. Sėkmės biggrin.gif
Atsakyti
#10
QUOTE (deize @ 2004 11 11, 13:54)
negalima kelti ranku aukshtin, nes dauguma shunu tada shika ant krutines

doh.gif Aš turėjau kelis kartus perskaityti, kol supratau, ką tokį tie šunys daro iš tikrųjų biggrin.gif biggrin.gif

O Ramunę galiu tik užjausti. Sunku apsispręsti, kaip tokioj situacijoje elgtis. Bet jei jau 4 metus auginot ir susitvarkėt, gal verta kiek pakentėti -- vaikutis paaugs ir viskas vėl į savo vėžes įeis. Man irgi viskas taip buvo "sukritę" -- vyras išvažiavo į sesiją, o aš likau su kelių mėnesių vaiku ir šunimi. Na ir nieko, šunį trumpam išvesdavau, kai mažylis miegodavo, o ilgėliau pasivaikščiodavom visi trys su vežimėliu. O dabar sūneliui kalė -- žaidimų draugas. Tik aišku, šunį prie vaiko reikia nuo pat leliaus gimimo pratinti ir nors kiek dėmesio vis tiek skirti...Kai supykstu, kai ką nors blogo šuo pridaro, tai pagrasinu, kad jo atsisakysiu, bet va kai neseniai reikėjo jį operuoti, tai baisiai bijojau, kad neišgyvens unsure.gif

Ir dar girdėjau tokią nuomonę, kad šunį, kuris pakeitė kokius keturis šeimininkus, telieka tik užmigdyti, kad nesikankintų. Juk jie prisiriša prie žmogaus, o ne prie vietos, todėl kiekvienas išsiskyrimas jiems -- didžiulė trauma...Pažįstami taksą, išsikeldami į kitą miestą, kur nebegalėjo jo laikyti, atidavė geram žmogui. Tai kai po metų maždaug buvęs šeimininkas jį aplankė, šuo apsisuko, demonstratyviai nuėjo ir daugiau nebeprieėjo. Toks vaizdas, kad neatleido išdavystės...
Papildyta @ [mergetime]1100180000[/mergetime]
QUOTE (deize @ 2004 11 11, 13:54)
negalima kelti ranku aukshtin, nes dauguma shunu tada shika ant krutines

doh.gif Aš turėjau kelis kartus perskaityti, kol supratau, ką tokį tie šunys daro iš tikrųjų biggrin.gif biggrin.gif

O Ramunę galiu tik užjausti. Sunku apsispręsti, kaip tokioj situacijoje elgtis. Bet jei jau 4 metus auginot ir susitvarkėt, gal verta kiek pakentėti -- vaikutis paaugs ir viskas vėl į savo vėžes įeis. Man irgi viskas taip buvo "sukritę" -- vyras išvažiavo į sesiją, o aš likau su kelių mėnesių vaiku ir šunimi. Na ir nieko, šunį trumpam išvesdavau, kai mažylis miegodavo, o ilgėliau pasivaikščiodavom visi trys su vežimėliu. O dabar sūneliui kalė -- žaidimų draugas. Tik aišku, šunį prie vaiko reikia nuo pat leliaus gimimo pratinti ir nors kiek dėmesio vis tiek skirti...Kai supykstu, kai ką nors blogo šuo pridaro, tai pagrasinu, kad jo atsisakysiu, bet va kai neseniai reikėjo jį operuoti, tai baisiai bijojau, kad neišgyvens unsure.gif

Ir dar girdėjau tokią nuomonę, kad šunį, kuris pakeitė kokius keturis šeimininkus, telieka tik užmigdyti, kad nesikankintų. Juk jie prisiriša prie žmogaus, o ne prie vietos, todėl kiekvienas išsiskyrimas jiems -- didžiulė trauma...Pažįstami taksą, išsikeldami į kitą miestą, kur nebegalėjo jo laikyti, atidavė geram žmogui. Tai kai po metų maždaug buvęs šeimininkas jį aplankė, šuo apsisuko, demonstratyviai nuėjo ir daugiau nebeprieėjo. Toks vaizdas, kad neatleido išdavystės...
Atsakyti
#11
QUOTE (Ramune @ 2004 11 11, 14:35)
Sakyk, o kaip ismokinti suni negrauzti namie esanciu daiktu, kokius vitaminus duoti suniui, kad kailis maziau sertusi. Kazkaip linksta mano sirdis i tai, jog liktu musu Grata su mumis.

Neatiduokit sunelio.Pagalvokit kad tai bus ne tik jums stresas, bet ir jam. Suo taip pat yra prie jusu priprates, jus myli, manau dziaugiasi jumis, kaip ir jus juo. Pasilikit ji, galima ir jam truputu daugiau demesio parodyti. Nesvarbu, kad tie zmones geri, bet jam tiek pragyvenus su jumis, jie bus svetimi.Dziaukites juo rolleyes.gif
Atsakyti
#12
Tikrai neatiduokit sunelio, labai jau paskui visiems bus blogai. Net ir vaikas gali gauti stresa.
Mano vyro praktiskai nebuna namie, bet vistiek stengiames pasirpinti savo suniuku. Pas mus suo taip pat reikalaujantis daug demesio. Be to yra daznai sakoma, kad viena karta atidavus sni, tai ir keliauja, tas suniukas vis per rankas. ohmy.gif
Atsakyti